Ponas Tadas244-246 psl. · apie 10 min.
Šeštoji knyga. Bajorų kaimas49% kūrinio
244 psl.

»O lenkų krauje! – čia sušuko Bernardinas

Ir puldams prie Teisėjo jį apsikabino. –

Sūnau Soplicų! Dievo tad valia tebūna,

Nuplausi nuodėmes tu brolio, to klajūno!

Aukštai aš vertinau, gerbiau tave ik šiolei,

Dabar gi myliu taip, lyg esam mudu broliai!

Paruošim kovai viską, bet sukilt palauksim,

Aš pats nuskirsiu vietą ir kovon pašauksiu.

Žinau, kad caras siuntė pas Napoleoną

Taikos prašyti savo patikimus žmones,

Bet kunigaikštis Juozas sakos iš Biniono,

Prancūzo, kurs yra prie ciesoriaus Taryboj,

Girdėjęs, niekas neišeisią iš derybų,

Ir būsiąs karas. Pasiuntė mane žvalgybon

Prie Jūsų kunigaikštis, kad Lietuviai vyktų

Į kovą ir Napoleoną pasitiktų,

Kaip tinka, kad sesers Lenkijos reikalautų,

Norėdami drauge Respublikai tarnauti.

Tik brolis su Grafu tegu taikingai deras –

Keistuolis jis, fantastas, bet drauge ir geras

245 psl.

Sūnus Tėvynės; mums toksai bus reikalingas,

Nes tie keistuoliai revoliucijai naudingi,

Žinau iš prityrimo; juk gerai tarnauja

Kvailiai net, jei protingai jiems tik vadovauja.

O Grafas ponas, tur bajorų pagerbimą,

Visi sukils, jei jis pritaps prie sukilimo;

Žinodams turtą jo, bajoras pasakytų:

Dalykas tikras, jei jau ponai čia matyti.

Prie jo skubu«. – »Te pirmas, tarė čia Teisėjas,

Mane aplanko, atsiprašo čia atėjęs;

Juk aš senesnis, ir tarnybai pagerbimas!

O kai del proceso, arbitrų bus sprendimas«...

Vienuolis jau už durų. »Na, laimingo kelio!« –

Teisėjas tarė.

Kunigas gi jau bričkelėj

Sėdėjo, jau vadžias patraukė, sušmigojo,

Bričkelė sudardėjo, dulkės ją užklojo.

Tik kartais briūnu užsmaukta galva vienuolio

Iš dulkių kyštelėjus vėl ūkuos prapuola.

Šauklys pašaukti Grafą jau senai išėjo.

246 psl.

Kaip lapė kvapą lašinių kai uostinėja,

Pribėgusi, šaulių ji pinkles greit pamato,

Atsitupia, prieš vėją uodegą pastato,

Tuoj ima ji domingai vėją tyrinėti

Ir klausia jo, ar nuodų ten nėra padėta:

Per pievas ir javus, aplink namus apsuko

Apsimesdams; dar rankoj ilgą lazdą suko,

Lyg rodydamas ėdant gyvulius lankoje,

Ir laviruodams taip darže staiga sustojo;

Pasilenkė ir griežlę, rodės, nor pavyti,

Bet drykt į kanapes ir jo jau nematyti.

Tarp tų suaugusių paliai namus kanapių

Suranda žvėrys, žmonės tarp tankiųjų lapų

Sau priebėgą. Zuikys, pakeltas iš kopūstų

Pašokęs tuoj kanapėse suranda būstą,

Nes šunes del tankumo ten negal landyti,

O del kvapų negal jo vietą numanyti.

Kanapėse ir dvaro tarnas greit išnyksta

Ir sėdi, kolei ponas atsileis, jei pyksta,

Ir net bėgliai rekrūtai, kai valdžia tankynėj

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Kirminas skuba pas Grafą ir kaip jis šį jaunuolį vertina?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Teisėjui sutikus kelti bajorus, Kirminas nori, kad Soplicos su Grafu susitaikytų. Grafą jis vadina keistuoliu ir fantastu, bet kartu geru Tėvynės sūnumi. Vienuolis šaltai skaičiuoja: tokie keistuoliai „revoliucijai naudingi“, o kai prie sukilimo prisidės turtingas ponas, bajorai patikės, kad reikalas rimtas. Teisėjas tuo tarpu reikalauja, kad Grafas pirmas jį aplankytų ir atsiprašytų.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.