Ponas Tadas246-248 psl. · apie 10 min.
Šeštoji knyga. Bajorų kaimas49% kūrinio
246 psl.

Kaip lapė kvapą lašinių kai uostinėja,

Pribėgusi, šaulių ji pinkles greit pamato,

Atsitupia, prieš vėją uodegą pastato,

Tuoj ima ji domingai vėją tyrinėti

Ir klausia jo, ar nuodų ten nėra padėta:

Per pievas ir javus, aplink namus apsuko

Apsimesdams; dar rankoj ilgą lazdą suko,

Lyg rodydamas ėdant gyvulius lankoje,

Ir laviruodams taip darže staiga sustojo;

Pasilenkė ir griežlę, rodės, nor pavyti,

Bet drykt į kanapes ir jo jau nematyti.

Tarp tų suaugusių paliai namus kanapių

Suranda žvėrys, žmonės tarp tankiųjų lapų

Sau priebėgą. Zuikys, pakeltas iš kopūstų

Pašokęs tuoj kanapėse suranda būstą,

Nes šunes del tankumo ten negal landyti,

O del kvapų negal jo vietą numanyti.

Kanapėse ir dvaro tarnas greit išnyksta

Ir sėdi, kolei ponas atsileis, jei pyksta,

Ir net bėgliai rekrūtai, kai valdžia tankynėj

247 psl.

Miškų jų ieško, sėdi ramūs kanapyne.

Tradavimai kai eina, kovos, užpuolimai,

Pirmiausia kanapyną priešų pusės ima,

Nes tęsiasi dažniausiai iki rūmų sienų,

Ir ta pozicija masina tad kiekvieną,

O apyniai taip pat ten auga paliai taką,

Tad galima ir slėptis ir daryt ataką.

Protazas nors drąsus, o kiek bijoti ėmė,

Nes kvapas augalo nelaimę kartais lėmė;

Ir šauklio prietykius galvoj kartot pradėjo,

Kuriems kanapės liudininkais būt galėjo;

Kaip kartą jam Telšių bajoras Dzindolietas,

Atstatęs stačiai į krūtinę pištalietą,

Įsakė pastalėj išamsėt pašaukimą,

Ir Šaukliui teko siekt kanapių apgynimo;

Paskui didingas Volodkovičius, įpaikęs,

Neklausęs tribunolų, seimelius išvaikęs,

Sudraskė pašaukimą valdišką vos gavęs,

O aidukus lazdoms prie durų apginklavęs,

Laikydamas ties galva nuogą kalaviją

248 psl.

Suriko: Šauklį perkirsiu, jei popierio neryja!

Šauklys kramtyt, bijodamas baisaus jo būdo;

Bet nusitaikęs tuoj į kanapes įsprūdo.

Tiesa, jau tais laikais nebuvo papratimo

Ginklu atsisakyt nuo Šauklio pašaukimo,

Ir Šauklį, jei iškolioja, tai jau daugiausia;

Tačiau Protazas nežinojo tų naujausių

Madų, nes savo pareigų senai jau nėjo.

Nors siūlėsi dažnai pasitarnaut Teisėjui,

Tačiau Teisėjas, gerbdamas žilus jo plaukus,

Atsakinėjo; šiandien tik Šauklys sulaukė

Pasitarnauti, nes skubu.

Šauklys dar dairos, –

Ramu aplink – kanapių ir žolių įvairūs

Kvapai jam duria nosį, tuos kvapus tad tiria

Ir lapuos kaip žvejys akymirkai nunyra;

Pakėlė galvą – vėl ramu – tad įdomaujas

Langais – ramu – akims į rūmų vidų šauja, –

Ir ten ramu, – tad per gonkas jau be bailumo

Įeina – tuščia ten, lyg tuos užkeiktuos rūmuos.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.