Ponas Tadas247-248 psl. · apie 5 min.
Šeštoji knyga. Bajorų kaimas49% kūrinio
247 psl.

Miškų jų ieško, sėdi ramūs kanapyne.

Tradavimai kai eina, kovos, užpuolimai,

Pirmiausia kanapyną priešų pusės ima,

Nes tęsiasi dažniausiai iki rūmų sienų,

Ir ta pozicija masina tad kiekvieną,

O apyniai taip pat ten auga paliai taką,

Tad galima ir slėptis ir daryt ataką.

Protazas nors drąsus, o kiek bijoti ėmė,

Nes kvapas augalo nelaimę kartais lėmė;

Ir šauklio prietykius galvoj kartot pradėjo,

Kuriems kanapės liudininkais būt galėjo;

Kaip kartą jam Telšių bajoras Dzindolietas,

Atstatęs stačiai į krūtinę pištalietą,

Įsakė pastalėj išamsėt pašaukimą,

Ir Šaukliui teko siekt kanapių apgynimo;

Paskui didingas Volodkovičius, įpaikęs,

Neklausęs tribunolų, seimelius išvaikęs,

Sudraskė pašaukimą valdišką vos gavęs,

O aidukus lazdoms prie durų apginklavęs,

Laikydamas ties galva nuogą kalaviją

248 psl.

Suriko: Šauklį perkirsiu, jei popierio neryja!

Šauklys kramtyt, bijodamas baisaus jo būdo;

Bet nusitaikęs tuoj į kanapes įsprūdo.

Tiesa, jau tais laikais nebuvo papratimo

Ginklu atsisakyt nuo Šauklio pašaukimo,

Ir Šauklį, jei iškolioja, tai jau daugiausia;

Tačiau Protazas nežinojo tų naujausių

Madų, nes savo pareigų senai jau nėjo.

Nors siūlėsi dažnai pasitarnaut Teisėjui,

Tačiau Teisėjas, gerbdamas žilus jo plaukus,

Atsakinėjo; šiandien tik Šauklys sulaukė

Pasitarnauti, nes skubu.

Šauklys dar dairos, –

Ramu aplink – kanapių ir žolių įvairūs

Kvapai jam duria nosį, tuos kvapus tad tiria

Ir lapuos kaip žvejys akymirkai nunyra;

Pakėlė galvą – vėl ramu – tad įdomaujas

Langais – ramu – akims į rūmų vidų šauja, –

Ir ten ramu, – tad per gonkas jau be bailumo

Įeina – tuščia ten, lyg tuos užkeiktuos rūmuos.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.