Miškų jų ieško, sėdi ramūs kanapyne.
Tradavimai kai eina, kovos, užpuolimai,
Pirmiausia kanapyną priešų pusės ima,
Nes tęsiasi dažniausiai iki rūmų sienų,
Ir ta pozicija masina tad kiekvieną,
O apyniai taip pat ten auga paliai taką,
Tad galima ir slėptis ir daryt ataką.
Protazas nors drąsus, o kiek bijoti ėmė,
Nes kvapas augalo nelaimę kartais lėmė;
Ir šauklio prietykius galvoj kartot pradėjo,
Kuriems kanapės liudininkais būt galėjo;
Kaip kartą jam Telšių bajoras Dzindolietas,
Atstatęs stačiai į krūtinę pištalietą,
Įsakė pastalėj išamsėt pašaukimą,
Ir Šaukliui teko siekt kanapių apgynimo;
Paskui didingas Volodkovičius, įpaikęs,
Neklausęs tribunolų, seimelius išvaikęs,
Sudraskė pašaukimą valdišką vos gavęs,
O aidukus lazdoms prie durų apginklavęs,
Laikydamas ties galva nuogą kalaviją
Suriko: Šauklį perkirsiu, jei popierio neryja!
Šauklys kramtyt, bijodamas baisaus jo būdo;
Bet nusitaikęs tuoj į kanapes įsprūdo.
Tiesa, jau tais laikais nebuvo papratimo
Ginklu atsisakyt nuo Šauklio pašaukimo,
Ir Šauklį, jei iškolioja, tai jau daugiausia;
Tačiau Protazas nežinojo tų naujausių
Madų, nes savo pareigų senai jau nėjo.
Nors siūlėsi dažnai pasitarnaut Teisėjui,
Tačiau Teisėjas, gerbdamas žilus jo plaukus,
Atsakinėjo; šiandien tik Šauklys sulaukė
Pasitarnauti, nes skubu.
Šauklys dar dairos, –
Ramu aplink – kanapių ir žolių įvairūs
Kvapai jam duria nosį, tuos kvapus tad tiria
Ir lapuos kaip žvejys akymirkai nunyra;
Pakėlė galvą – vėl ramu – tad įdomaujas
Langais – ramu – akims į rūmų vidų šauja, –
Ir ten ramu, – tad per gonkas jau be bailumo
Įeina – tuščia ten, lyg tuos užkeiktuos rūmuos.
Tuoj ima popierį ir skaito pašaukimą,
Bet štai kas sušnabžda, pajunta pabūgimą
Ir nor pabėgt... bet, žiūri, duryse sustoja
Vienuolis Kirminas! Abu akim vadžioja.
Matyt, kad Grafas kažkur paskubom išvyko,
Nes durys net neuždarytos pasiliko.
Matyt, ginklavosi, nes ant grindų netrūko
Visokių ginklų – šautuvai seni, gaidukai
Ir šaltkalviniai prietaisai aplink matyti,
Pribirę parako; tai šoviniai taisyta.
Gal Grafas paskubom medžiot išsidangino?
Bet kam primėtyta čia ginklų tiek rankinių?
Nulaužtas kalavijas, špaga be temlioko:
Tur būt, čia ginklų buvo sunešta visokių,
Gal atidarė net ir seną ginklų klėtį.
Pirmiausia Kirminas pradėjo žiūrinėti
Ginklus, paskui išėjo dvaro tyrinėti,
Ieškodamas tarnų toms paskuboms suprasti,
Bet jam pasisekė vos bobas dvi surasti.
Jos sakė: ponas su tarnais išsidanginę
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.