Ponas Tadas23-25 psl. · apie 10 min.
Pirmoji knyga. Ūkis5% kūrinio
23 psl.

Prancūzų vežimu, prancūziškai nešiojo,

O paskui jį vaikai stebėdamies bėgiojo.

Ir pavydėta tiems, kur Taurininkas lankės,

Nors jo prancūzų dviratis keistai taip trankės.

Ant antramo, lekajaus vietoje, šuniukas

Tupėjo, arklius valdė liesas vokietukas;

Jo kojos ilgos kaip prie apynių smaigeliai,

Dar ilgos kojenos, sunarstyti bateliai,

O ant galvos perukas nuo odos atšokęs.

Todel seniems juokingos buvo mados tokios.

O kai kaimiečiai matė tas madas ne vietoj,

Tai sakė – velnias bastos vokiškoj karietoj.

Aprašinėti Taurininką čia netenka,

Nes panašus jis buvo į papūgą menką;

Peruką savo jis vadino aukso vilna,

Bet mums atrodė, kad ten dulkių pilna.

Tačiau, kas manė, kad senoviškai nešioti

Gražiau, nei tas naujoviškas madas sekioti,

Tylėt turėjo, nes jaunieji būtų šaukę,

Kad tai kultūrą trukdo, pažangą nutraukia!

24 psl.

Tai, mat, ta kultūra, kurios visi taip laukė!

»Mums Taurininkas sakė, kad jau reformuotis

Reikią, civilizuotis ir konstituotis,

Paskelbė iš kažkokios ten prancūzų knygos,

Lyg išradimą, kad visi, mat, žmonės lygūs...

Nors apie tai senai jau Šventrašty rašyta,

Ir kunigų kasdien sakyklose mokyta.

Tai senas mokslas buvo, trūko jo gerbimo!

O negerbta jo vien del seno apjakimo.

Nes net tiesoms seniausioms tuomet netikėta,

Jei tai prancūzų laikrašty nepaminėta.

Tas Taurininkas, lygybės nebodams, ėmė

Vadintis markyzu, nes tai Paryžius rėmė;

Pas mus juk visa tos Paryžiaus mados lėmė!

Bet kai kitėjant laikui mados atsimaino,

Tas pats markyzas traukia demokrato dainą;

O pagaliau, kai mados keičias prie Napoleono,

Tai demokratas ima titulą barono;

Jei būtų gi atėję naujos alternatos,

Tai vėl baronas būtų tapęs demokratas.

25 psl.

Nes juk Paryžiaus mados sekamos net menkos,

O ką prancūzas skelbia, tai pamyli lenkas.

»Tad Dievui dėkui, kad dabar jauni nustojo

Keliaut svetur tik tam, kad ten kitaip nešioja,

Neieško teisių mokslo paprastuos knygynuos

Ir ne kavinėse jau iškalbos mokinas.

Madas Napoleonas spėjo nugalėti:

Jau laiko nėr tiktai naujų madų žiūrėti,

Jau ginklai žvanga, mums seniems gi plaka širdys,

Kad vėl pasaulyje ir apie Lenkus girdis;

Garbė yra, tad vėl atgimti tur Tėvynė,

Nes su garbe atsigema nauja gadynė!

Tik liūdna, kad tie metai taip ilgai vilioja,

Čia laukiant, kad negalim numatyt rytojų!

Ilgu taip laukti, net naujienos negaivina!...

Tėveli Kirmine (čia tarė Bernardinui),

Girdėjau iš už Nemuno esi parėjęs,

Apie kariuomenę gal būsi ką girdėjęs?«

»Jokių žinių«, atsakė jis trumpai murmėdams,

(Matyti buvo, kad kalbėjo nenorėdams.)

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Ką Podkomožis išjuokia pasakodamas, kaip Taurininkas tapo markyzu, paskui demokratu ir baronu?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.