Ponas Tadas26 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis5% kūrinio
26 psl.

»Politikos nemėgstu, o jei gaunu žinią

Iš Varšuvos – tai mūsų žinią, vienuolinę,

Mūs Bernardinų; apie ką čionai kalbėti,

Kai tenka su pasauliniais žmonėms sėdėti«.

Tai taręs, jis visus svečius akim matavo

Ir pusėn kapitono Rykovo skersavo;

Tai sens karys, Maskolius, kurs dvare stovėjo,

Ir buvo užprašytas mandagaus Teisėjo.

Jis gardžiai valgė, pastabų kalboj nedarė,

Bet Varšuvą išgirdęs iškilmingai tarė:

»Pons Podkomoži! Oi kaip Ponas įdomaujas

Tuo Bonapartu, Varšuva jums vis dar kliaujas!

Aš ne seklys, bet lenkiškai kalbėt pramokau;

Tėvynė! Suprantu ir branginti tai moku!

Jūs Lenkai, o aš Rusas, bet dar turim taiką,

Nes paliaubos, tai ginčams rasim kitą laiką.

Sargybų mūsų ir Prancūzų ramios širdys,

Tik išsigėrus kartais kanonada girdis,

Kur mylis, sako priežodis, ten muštis bando,

Tik ten draugingai glostant mušama per skrandą.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.