Ponas Tadas261-263 psl. · apie 10 min.
Šeštoji knyga. Bajorų kaimas52% kūrinio
261 psl.

Juos glosto, o kita ranka grūdais masina

Paukščius, ir štai aplinkui žvirblių jau šeimyna.

Senukui vaišės gyvuliukų, žvirblių tiko,

Gėrėjos jais, bet kralikai staiga pranyko,

Pakilo žvirbliai, kažką nauja pastebėję,

O tai nauji svečiai nuo klebonijos ėjo.

Pasiuntiniai tai buvo, vykdė nutarimą

Bajorų: ėjo klausti Mackaus patarimo.

Jie seniui lenkiasi dar vieton neatkakę,

»Te Jėzus Kristus bus pagarbintas«, pasako.

»Per amžių amžius amen«, sako jiems senukas;

O kai sužino reikalą, tai apsisukęs,

Tuoj vedasi į pirkią ir prisėst pakviečia.

Svečiai pasako viską, kas dalyką liečia.

Kieme tuo tarpu vis daugiau bajorų rinkos,

Visi veik Dobžiniečiai, daug ir iš aplinkui

Kaimynų, tai be ginklų, tai gerai ginkluotų,

Atėjusių pėkščiom, raitų ir net važiuotų.

Kieme dar arklius riša prie jaunų beržiukų,

Bet nor žinoti, kas pirkioj, akis ten suka;

262 psl.

Pirkia ir priemenia žmonių pilna pilniausia,

O dar būriai bajorų paliai langus klauso.

Septintoji knyga. Tarybos

263 psl.

Išganingi patarimai Bartkaus, praminto Prūsoku. – Kariškas Mackaus Krikštytojo balsas. – Pono Buchmano politinis žodis. – Jankelis nori sutaikyti, bet santaiką nutraukia Peiliukas. – Gervazo kalba, kuri parodo seimininko iškalbos vaisingumą. – Senio Mackaus protestas. – Netikėtas karo pasiuntinių atvykimas nutraukia tarybas.– Pult Soplicas!

Atstovas Bartkus žodį tart eilės sulaukė;

Jisai dažnai į Karaliaučių sieliais plaukė,

Vadino jį kaimynai Prūsu, kai juokavo,

Nes prūsų baisiai nekentė, nors įdomavos

Jis jų gyvenimu. Tai žmogus pagyvenęs

Ir net tolimose kelionėse pasenęs,

Daug skaitęs jis, politikoje nusimanė,

Galėjo tarti tad ir pastabą sumanią.

Jis baigė taip:

»Ne, pons Motiejau, man mielasis

Brolau, kitiems bajorams Tėve Garbingasis,

Tai ne menka pagalba. Aš tikiuos Prancūzais,

Kaip keturiais kortuojant rankon gautais tūzais;

Karingi žmonės, o nuo mūs Kosciuškos Tado

Laikų dar genijaus tokio neatsirado

Kare, kaip ciesorius garsusis Bonapartas.

Pažįstu Prancūzus. Kai peržengė jie Vartą,

Tai dėjos metais aštuoni šimtai šeštaisiais,

Aš pirkliavau su pakraščiais mūs tolimaisiais,

Tada su Dansko, Poznanės pirkliais didžiaisiais,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.