Ponas Tadas264-266 psl. · apie 10 min.
Septintoji knyga. Tarybos53% kūrinio
264 psl.

Turiu ten giminių; mane pons Juozas kvietė,

Grabauskis, kurs dabar regimente tur vietą,

Tuomet gi paliai Obeziežą buvo kaime,

Mane jis kvietė pamėgint medžiojant laimę.

Didžiojoj Lenkijoj tada taika dar buvo,

Kaip Lietuvoj dabar, bet girdim – Prūsams kliuvo!

Pas mus pasiuntinys atbėgo nuo Todveno,

Grabauskis laišką perskaitęs suriko: »Jena!

Jau Prūsai sumušti, pasisekė laimėti!«

Nuo žirgo šokęs aš ėmiau maldas kalbėti,

Dėkodams Dievui. – Tuoj į miestą mes išjojom,

Lyg tai su reikalais, lyg nieko nežinojom;

Tik apsidairėm, sujudimą baisų matom:

Landratai, žiūrim, komisarai, net hofratai

Mums lenkias, bąla, daros tuoj veidai kitoki,

Kaip nuplikinti landūs vabalai prūsokai.

Mes mandagiai su jaisiais imame kalbėti

Ir tuoj paklausiame, kas Jenoje girdėti?

Mintis ta, kad jau žinom, pervėrė jiems širdį,

Visi nustebo, tik »O weh! Herr Gott!« mes girdim,

265 psl.

Nuleidę nosis laksto, iš namų jau kelias –

Tai buvo rvetes! Tuoj pilni keliai – keleliai

Bėglių. Sujudo vokiečiai, kaip skruzdėlynas

Į vakarus čionai, į rytus ten danginas,

Fornaliuos, dviračiuose; vyrai pypkius rūko,

O moters indų, didelių, mažų pundukų

Tur kaupus, skuba; čia mes išeitį suradom,

Į žirgus, Vokiečiams nutraukti reiteradą!

Ir va landratus ir hofratus mes vaikyti,

O ponams karininkams jų kasas karpyti.

Dambrauskas generolas Poznanę jau ima,

Ir ciesoriaus įsakymas: Prie sukilimo!

Ir tokia Prūsams nuo žmonių pirtis įvyko,

Kad per savaitę Vokiečio vaistams neliko!

O kad ir Lietuvoj taip sektųs apsidirbti,

Ir kad Maskoliai taip staiga pradėtų tirpti?

O ką manai, Motejau? Jei su Bonapartu

Maskva po tų derybų imtų susibartų:

Tai milžinas, o ir karių dar jam netrūko!

Na, ką manai, Motiejau, mūsų Karaliukai?«

266 psl.

Visi sujudo. Nor išgirst Motiejaus žodį.

Motiejus galvą tik pakratė ir nerodė

Kalbėti noro, vien tik jo ranka kairioji

Ieškojo kalavijo. (Laisvės kai nustojo

Tėvynė, kalavijo jis jau nenešiojo,

Tačiau ieškodavo tik Maskolius atminęs,

Ar tur prie šono dar rykštutę prikabinęs;

Todel ir buvo jis vadinamas Pašoniu.)

Pakėlė galvą ir visi bajorai ponai

Sužiuro. Bet Motiejus juos ir čia apvylė,

Patraukė antakius, bet neprabyla, tyli.

Tik pagaliau, pabrėždamas kiekvieną žodį,

Prabilo ir kartu rimtumą veidu rodė:

»Ramiai! Kas pranešė jums šitą žinią naują?

Kur tie Prancūzai? ir kas jiesiems vadovauja?

Ar su Maskva jau karas? na ir kas pradėjo?

Kur turi eiti? ir ar daug tur padėjėjų?

Kiek pėkščių, kiek raitų? Kas žino, turi tarti!«

Visi tik dairėsi tylėdami iš karto.

Prūsokas tarė: »Reiktų laukti Bernardino,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip vadinamas senojo Mackaus kalavijas?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.