Ponas Tadas27 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis5% kūrinio
27 psl.

O karas bus. Jau pas majorą mūsų Plutą

Atvyko adjutantas. Sakoma, kad būta

Įsakymo visiems į žygį eit iš karto

Prieš Turką, ar Prancūzą; oi tas Bonapartas!

Kai be Suvorovo, tai gal jis mus apkulti,

O sako, kad kai teko į akis papulti

Suvorovui, tai manė juodu nesiduosią

Apgaut, tad ir apgaudinėjo išsijuosę:

Prapuolė kartą jis – na kas čia būt per burtai?

Kai jis vaidina lapę, tai Suvorov‘s kurtą;

Štai Bonapartas katinu draskà patampa,

Suvorovas tuojau įvaro jį į kampą.

Ir žinot, kas dar Bonapartui atsitiko?«...

Paliovė čia kalbėt, nes permaina įvyko,

Kai tarnui einant durys atviros paliko...

Jauna, graži viešnia įėjo netikėtai,

Todel visų iš karto tapo pastebėta.

Ją sveikino, daug žodžių jai meilių kartojo,

Matyt, visi, be Tado, ją gerai žinojo.

Krūtis gražias ir gražią lytį ji turėjo,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.