Ponas Tadas268-270 psl. · apie 10 min.
Septintoji knyga. Tarybos54% kūrinio
268 psl.

Dvasiškiui kalėdot, o man tik tinka krapyt,

Tik krapyt, krapyt!« – Kelia čia mačūgą storą,

Tuo tarpu: »Krapyt, krapyt!« šaukia tik bajorai.

Palaikė Krikštytoją Bartkus Skustuvėlis,

Taip pat palaikė jį Motiejus Ąsotėlis.

Vardų tų pagrindas: aštrusis kalavijas

Ir šautuvas, kurs kaip ąsotis kulkoms lijo.

»Valio ta Krikštytojo krapylėlė!« šaukė.

Prūsokas dar kalbėt mėgino, bet nutraukė

Šauksmai žodžius: »Bailys Prūsokas, tai mes žinom;

Kas bijosi, tesislepia už Bernardino!«

Galva Motiejaus senio vėliai čia pakilo,

Ir visos smarkios kalbos iš palengvo tilo:

»Nelieskit Kirmino, tas kunigas nešliaužia,

Jisai didesnį riešutą už jus sugraužė.

Mačiau tik kartą jį; bet vos tik pastebėjo,

Kad aš į jį žiūriu, tuojau šalin nuėjo,

Bijodams gal, kad jo neimčiau klausinėti;

Bet tai ne mano reikalas, kam čia kalbėti!

Čia neis jisai, ir Bernardino nėr ko laukti.

269 psl.

Tad jei iš jo tik teko žinią tą ištraukti,

Kas žino, kam tai? galima paabejoti!

Jei jums ko nors daugiau neteko sužinoti,

Tai kam atėjote? ir ko čia skeryčioti?«

»Kariauti!« šaukia. – »Kaip?« paklausė. – Vėl suriko:

»Išmušti Maskolius, nes mus perdaug apniko!«

Prūsokas rėkė vis be paliovos garsiausiai,

Bet po ilgam tik laikui jo visi vėl klausė,

Daugiausia del jo riksmo gal nusiramino.

»Aš muštis irgi noriu, mušdamas krūtinę

Ranka, kartojo: nors krapylos nenešioju,

Bet keturiems Prūsokams nugaras vanojau,

Kai jie mane į Pregelį prigirdyt traukė«.

»Taip, Bartkau, krapyt, krapyt!« – Krikštytojas šaukė.

»Bet, brangus Jėzau! reikia juk ir sužinoti,

Koks karas? kur? ir kam pasiaukoti? –

Prūsokas šaukė, – žmonės neis, mūs nesupratę,

Juk ką sakysim jiems, jei mes nežinom patys?

Bajorai broliai! Ponai! turim pagalvoti!

Pàts, Geradėjai, turime tvarkos daboti!

270 psl.

Kariauti: tai konfederaciją darykim,

Kas vadas bus ir kaip pradėti apsvarstykim!

Didžiojoj Lenkijoj mes, Vokiečių galybę

Pamatę yrant, tuoj sudarėme tarybą.

Ginkluojam bajorus ir darome žvalgybą;

Pasiruošėm, Dambrauskio laukiame ir tylim,

Paskui į žirgus ir visi kartu sukylam!«

»Prašau duot balsą!« šaukia Klecko komisaras,

Dar jaunas žmogus, vokiškai tik apsidaręs,

Pons Buchmanas, bet Lenkas, Lenkijoje gimęs;

Nėra žinių, ar jis bajorams kiek artimas,

Bet to neklausta, vardas buvo jo garbingas,

Nes juk tarnavo jis pas poną taip turtingą,

Tai geras patriotas, knygų daug turėjo,

Iš knygų tų patsai net ūkio mokslus ėjo,

Ir pono dvarą tinkamai administravo;

Politikoj taip pat protingai diskutavo,

Dar puikiai rašė, sklandžiai išsireikšt mokėjo.

Visi nutilo tad, kalbėti jam pradėjus:

»Prašau duot balsą!« pakartojo ir, pakilęs

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Mackus ir Krikštytojas sutinka Buchmano kalbą apie valdžios kilmę?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Ironija

2. Ką Bartkus Prūsokas siūlo bajorams ir kuo jo kalba skiriasi nuo Krikštytojo šūksnių?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Bartkus irgi nori kautis, bet ragina pirmiausia sužinoti, koks bus karas, kur ir už ką reikės aukotis, nes žmonėms reikės tai paaiškinti. Jis siūlo sudaryti konfederaciją, išsirinkti vadą ir pasiruošti, kaip darė Didžiojoje Lenkijoje, kur laukė Dambrauskio. Krikštytojas tik šaukia „krapyt“, o kiti bajorai dar prieš tai Bartkų išvadino bailiu: jie nori mušti Maskolius tuoj pat, be jokio plano.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.