Tad jei iš jo tik teko žinią tą ištraukti,
Kas žino, kam tai? galima paabejoti!
Jei jums ko nors daugiau neteko sužinoti,
Tai kam atėjote? ir ko čia skeryčioti?«
»Kariauti!« šaukia. – »Kaip?« paklausė. – Vėl suriko:
»Išmušti Maskolius, nes mus perdaug apniko!«
Prūsokas rėkė vis be paliovos garsiausiai,
Bet po ilgam tik laikui jo visi vėl klausė,
Daugiausia del jo riksmo gal nusiramino.
»Aš muštis irgi noriu, mušdamas krūtinę
Ranka, kartojo: nors krapylos nenešioju,
Bet keturiems Prūsokams nugaras vanojau,
Kai jie mane į Pregelį prigirdyt traukė«.
»Taip, Bartkau, krapyt, krapyt!« – Krikštytojas šaukė.
»Bet, brangus Jėzau! reikia juk ir sužinoti,
Koks karas? kur? ir kam pasiaukoti? –
Prūsokas šaukė, – žmonės neis, mūs nesupratę,
Juk ką sakysim jiems, jei mes nežinom patys?
Bajorai broliai! Ponai! turim pagalvoti!
Pàts, Geradėjai, turime tvarkos daboti!
Kariauti: tai konfederaciją darykim,
Kas vadas bus ir kaip pradėti apsvarstykim!
Didžiojoj Lenkijoj mes, Vokiečių galybę
Pamatę yrant, tuoj sudarėme tarybą.
Ginkluojam bajorus ir darome žvalgybą;
Pasiruošėm, Dambrauskio laukiame ir tylim,
Paskui į žirgus ir visi kartu sukylam!«
»Prašau duot balsą!« šaukia Klecko komisaras,
Dar jaunas žmogus, vokiškai tik apsidaręs,
Pons Buchmanas, bet Lenkas, Lenkijoje gimęs;
Nėra žinių, ar jis bajorams kiek artimas,
Bet to neklausta, vardas buvo jo garbingas,
Nes juk tarnavo jis pas poną taip turtingą,
Tai geras patriotas, knygų daug turėjo,
Iš knygų tų patsai net ūkio mokslus ėjo,
Ir pono dvarą tinkamai administravo;
Politikoj taip pat protingai diskutavo,
Dar puikiai rašė, sklandžiai išsireikšt mokėjo.
Visi nutilo tad, kalbėti jam pradėjus:
»Prašau duot balsą!« pakartojo ir, pakilęs
Iš vietos, atsikosėjo ir taip prabilo:
»Preopinantai mano iškalbingai lietė
Visus jau punktus, ir nustatė jiesiems vietą,
Diskusija pasiekė vietą jau aukščiausią;
Tad man tetenka išvadas daryt paskiausias,
Iš tų minčių, dabinusių iškalbingumą,
Viliuos, man pasiseks sutaikint priešingumai,
Diskusija čia ėjo del dviejų dalykų,
Tad mano kalbai ta pati kryptis teliko.
Pirmojoj vietoj, kam reik imtis sukilimo?
Ir kokioj dvasioj? tai gyviausias paklausimas;
Antrojoj: kokia bus valdžia revoliucinė.
Tik vietoje antrojoj tur būt pirmutinėj.
Pradėti nuo valdžios, o kai jau ją turėsim,
Tai esmę, dvasią, tikslą rasti sugebėsim.
Kai del valdžios – tai aš ik šiol seku domingai
Žmonijos darbus – na, ir kas ten ypatinga?
O tai laukiniai žmonės giriose klajoja,
Bet telkiasi apsigynimui nuo pavojų
Pirmąsias del pavojų ir tarybas veda.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.