Iš vietos, atsikosėjo ir taip prabilo:
»Preopinantai mano iškalbingai lietė
Visus jau punktus, ir nustatė jiesiems vietą,
Diskusija pasiekė vietą jau aukščiausią;
Tad man tetenka išvadas daryt paskiausias,
Iš tų minčių, dabinusių iškalbingumą,
Viliuos, man pasiseks sutaikint priešingumai,
Diskusija čia ėjo del dviejų dalykų,
Tad mano kalbai ta pati kryptis teliko.
Pirmojoj vietoj, kam reik imtis sukilimo?
Ir kokioj dvasioj? tai gyviausias paklausimas;
Antrojoj: kokia bus valdžia revoliucinė.
Tik vietoje antrojoj tur būt pirmutinėj.
Pradėti nuo valdžios, o kai jau ją turėsim,
Tai esmę, dvasią, tikslą rasti sugebėsim.
Kai del valdžios – tai aš ik šiol seku domingai
Žmonijos darbus – na, ir kas ten ypatinga?
O tai laukiniai žmonės giriose klajoja,
Bet telkiasi apsigynimui nuo pavojų
Pirmąsias del pavojų ir tarybas veda.
Paskui kiekvienas savo laisvės dalį deda
Žmonių bendrajam labui: pagrindą taip taiso
Įstatymams, kurie to pagrindo tik vaisiai.
Ir matome, kad valdžią gimdo nutarimas,
Ne Dievas, kaip kas sako per nesupratimą.
Tad valdžią mes kontraktu visuomenės remsim,
O kaip ją padalint, tai jau vėliau nulemsim.«
»Štai ir kontraktai! Kijevo ar Minsko būtų? –
Sens Mackus tarė – te valdžia ir bobiams kliūtų!
Pons Buchmane, ar Dievas carą mums paskyrė,
Ar velnias, mudu juk su Tamsta neištyrėm:
Bet, ponas Buchmane, valdžia dar jo neyra!«
»E, riktelėjo Krikštytojas, kad galėčiau,
Krapylą tuoj virš caro sosto pakylėčiau,
Ir jis tikrai negrįžtų nei iš Minsko trakto,
Nei Kijevo, nei dėliai Buchmano kontrakto.
Nei Dievas su jų popais jo neatgaivintų,
Nei Belzebubas, – Krapyla tik gal apginti.
Pons Buchmane, kalbėjai Tamsta iškalbingai,
Bet kalbos – niekis: krapyla labiau galinga!«
»Taip, taip!« iš lėto tęsė Bartkus Skustuvėlis,
Nuo Krikštytojo bėgt prie Mackaus pasikėlęs,
Ir, kaip šaudyklė staklėse, bėgiojo greitai:
»Tam Mackui su Mačūga, tam su Rykšte eiti,
Sutartinai tik eiti prieš Maskolių gaują,
O man, Skustuvui, tegu Rykštė vadovauja«.
»Vadovų, Krikštytojas šaukia, dar neradot!
Gera komanda buvo tik Kauno brigadoj,
Trumpa, mazguota: gąsdink kitą – nebijoki,
Mušk – nesiduok, ženk greitai – smarkiai užsimoki:
»Trach, tach!« – »Puiku, Skustuvas tarė, tai bent taktas!
Kam rašalą gadinti, kam rašyti aktas?
Konfederacijos, ar dar čia ko reikėtų?
Juk Mackus savo rykštute valdyt galėtų«.
Čia Krikštytojas šaukia: »Varpinės Gaidukas,
Gyvuok!« Bajorai šaukia: »Vivat, Krapyluke!«
Bet kampuose pradėjo neramumas kilti:
Matyt, tarybos ėmė jau per pusę skilti.
Suriko Buchmanas: »Te nieks nenusileidžia,
Netinka taikintis!« Kits rėkia dar: »Neleidžiu!«
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Mackus ir Krikštytojas sutinka Buchmano kalbą apie valdžios kilmę?
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.