Tad jei iš jo tik teko žinią tą ištraukti,
Kas žino, kam tai? galima paabejoti!
Jei jums ko nors daugiau neteko sužinoti,
Tai kam atėjote? ir ko čia skeryčioti?«
»Kariauti!« šaukia. – »Kaip?« paklausė. – Vėl suriko:
»Išmušti Maskolius, nes mus perdaug apniko!«
Prūsokas rėkė vis be paliovos garsiausiai,
Bet po ilgam tik laikui jo visi vėl klausė,
Daugiausia del jo riksmo gal nusiramino.
»Aš muštis irgi noriu, mušdamas krūtinę
Ranka, kartojo: nors krapylos nenešioju,
Bet keturiems Prūsokams nugaras vanojau,
Kai jie mane į Pregelį prigirdyt traukė«.
»Taip, Bartkau, krapyt, krapyt!« – Krikštytojas šaukė.
»Bet, brangus Jėzau! reikia juk ir sužinoti,
Koks karas? kur? ir kam pasiaukoti? –
Prūsokas šaukė, – žmonės neis, mūs nesupratę,
Juk ką sakysim jiems, jei mes nežinom patys?
Bajorai broliai! Ponai! turim pagalvoti!
Pàts, Geradėjai, turime tvarkos daboti!
Kariauti: tai konfederaciją darykim,
Kas vadas bus ir kaip pradėti apsvarstykim!
Didžiojoj Lenkijoj mes, Vokiečių galybę
Pamatę yrant, tuoj sudarėme tarybą.
Ginkluojam bajorus ir darome žvalgybą;
Pasiruošėm, Dambrauskio laukiame ir tylim,
Paskui į žirgus ir visi kartu sukylam!«
»Prašau duot balsą!« šaukia Klecko komisaras,
Dar jaunas žmogus, vokiškai tik apsidaręs,
Pons Buchmanas, bet Lenkas, Lenkijoje gimęs;
Nėra žinių, ar jis bajorams kiek artimas,
Bet to neklausta, vardas buvo jo garbingas,
Nes juk tarnavo jis pas poną taip turtingą,
Tai geras patriotas, knygų daug turėjo,
Iš knygų tų patsai net ūkio mokslus ėjo,
Ir pono dvarą tinkamai administravo;
Politikoj taip pat protingai diskutavo,
Dar puikiai rašė, sklandžiai išsireikšt mokėjo.
Visi nutilo tad, kalbėti jam pradėjus:
»Prašau duot balsą!« pakartojo ir, pakilęs
Iš vietos, atsikosėjo ir taip prabilo:
»Preopinantai mano iškalbingai lietė
Visus jau punktus, ir nustatė jiesiems vietą,
Diskusija pasiekė vietą jau aukščiausią;
Tad man tetenka išvadas daryt paskiausias,
Iš tų minčių, dabinusių iškalbingumą,
Viliuos, man pasiseks sutaikint priešingumai,
Diskusija čia ėjo del dviejų dalykų,
Tad mano kalbai ta pati kryptis teliko.
Pirmojoj vietoj, kam reik imtis sukilimo?
Ir kokioj dvasioj? tai gyviausias paklausimas;
Antrojoj: kokia bus valdžia revoliucinė.
Tik vietoje antrojoj tur būt pirmutinėj.
Pradėti nuo valdžios, o kai jau ją turėsim,
Tai esmę, dvasią, tikslą rasti sugebėsim.
Kai del valdžios – tai aš ik šiol seku domingai
Žmonijos darbus – na, ir kas ten ypatinga?
O tai laukiniai žmonės giriose klajoja,
Bet telkiasi apsigynimui nuo pavojų
Pirmąsias del pavojų ir tarybas veda.
Paskui kiekvienas savo laisvės dalį deda
Žmonių bendrajam labui: pagrindą taip taiso
Įstatymams, kurie to pagrindo tik vaisiai.
Ir matome, kad valdžią gimdo nutarimas,
Ne Dievas, kaip kas sako per nesupratimą.
Tad valdžią mes kontraktu visuomenės remsim,
O kaip ją padalint, tai jau vėliau nulemsim.«
»Štai ir kontraktai! Kijevo ar Minsko būtų? –
Sens Mackus tarė – te valdžia ir bobiams kliūtų!
Pons Buchmane, ar Dievas carą mums paskyrė,
Ar velnias, mudu juk su Tamsta neištyrėm:
Bet, ponas Buchmane, valdžia dar jo neyra!«
»E, riktelėjo Krikštytojas, kad galėčiau,
Krapylą tuoj virš caro sosto pakylėčiau,
Ir jis tikrai negrįžtų nei iš Minsko trakto,
Nei Kijevo, nei dėliai Buchmano kontrakto.
Nei Dievas su jų popais jo neatgaivintų,
Nei Belzebubas, – Krapyla tik gal apginti.
Pons Buchmane, kalbėjai Tamsta iškalbingai,
Bet kalbos – niekis: krapyla labiau galinga!«
»Taip, taip!« iš lėto tęsė Bartkus Skustuvėlis,
Nuo Krikštytojo bėgt prie Mackaus pasikėlęs,
Ir, kaip šaudyklė staklėse, bėgiojo greitai:
»Tam Mackui su Mačūga, tam su Rykšte eiti,
Sutartinai tik eiti prieš Maskolių gaują,
O man, Skustuvui, tegu Rykštė vadovauja«.
»Vadovų, Krikštytojas šaukia, dar neradot!
Gera komanda buvo tik Kauno brigadoj,
Trumpa, mazguota: gąsdink kitą – nebijoki,
Mušk – nesiduok, ženk greitai – smarkiai užsimoki:
»Trach, tach!« – »Puiku, Skustuvas tarė, tai bent taktas!
Kam rašalą gadinti, kam rašyti aktas?
Konfederacijos, ar dar čia ko reikėtų?
Juk Mackus savo rykštute valdyt galėtų«.
Čia Krikštytojas šaukia: »Varpinės Gaidukas,
Gyvuok!« Bajorai šaukia: »Vivat, Krapyluke!«
Bet kampuose pradėjo neramumas kilti:
Matyt, tarybos ėmė jau per pusę skilti.
Suriko Buchmanas: »Te nieks nenusileidžia,
Netinka taikintis!« Kits rėkia dar: »Neleidžiu!«
Kampuos jiems pritaria. Staiga čia balsas storas
Prabilo – pasirodė Skoluba bajoras.
»Na, ką gi, ponai Dobžinskiai! Ar šventę švęsti?
O mums gal norite savas teises primesti?
Mums pakvietimą čia ne vėjas juk atpūtęs,
O pakvietė mus Raktininkas, tas Ponutis,
Rembaila; mums sakyta, kad čionai įvyko
Ne Dobžinskiams tik, bet visiems didi dalykai,
Visiems bajorams; net ir Kirminas kalbėjo,
Tik niekada užbaigti aiškiai nenorėjo,
Miglotai aiškino. Na, mes ir susirinkom,
Net daug kaimynų sukvietėme iš aplinkui.
Tad, Dobžinskiai, negalit sau tik balsą imti,
Nes mūs kitų yra čionai apie du šimtai;
Visi balsuokim. Jei maršalką rinkti reikia,
Kiekvienas lygų balsą duoti tesiteikia.
Te lygybė gyvuoja!«
Čia kartu sušuko.
Stypulkovskiai, Mickevičiai ir net netrūko
Teravičių abiejų. »Už Skolubą laikom!«
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Mackus ir Krikštytojas sutinka Buchmano kalbą apie valdžios kilmę?
Rašiniui: Ironija
2. Ką Bartkus Prūsokas siūlo bajorams ir kuo jo kalba skiriasi nuo Krikštytojo šūksnių?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Bartkus irgi nori kautis, bet ragina pirmiausia sužinoti, koks bus karas, kur ir už ką reikės aukotis, nes žmonėms reikės tai paaiškinti. Jis siūlo sudaryti konfederaciją, išsirinkti vadą ir pasiruošti, kaip darė Didžiojoje Lenkijoje, kur laukė Dambrauskio. Krikštytojas tik šaukia „krapyt“, o kiti bajorai dar prieš tai Bartkų išvadino bailiu: jie nori mušti Maskolius tuoj pat, be jokio plano.
Rašiniui: Istorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.