Ponas Tadas275-277 psl. · apie 10 min.
Septintoji knyga. Tarybos55% kūrinio
275 psl.

O Buchmanas tuoj šaukia: »Nieks tenesitaiko!«

O Krapytojas šaukia: »Mums nereikia jūsų,

Te vien tik Mackų Mackus bus maršalkas mūsų!

Te lazdą ima!« Dobžinskiai jau šaukia: »Kviečiam!«

Kiti gi rėkia: »Mes neleidžiam! Teneliečia!«

Minia bajorų dviem dalim pasidalino

Ir ryškiai jau dvi priešingas puses vaidino:

Tie šaukia: »Mes neleidžiam!« – tie gi rėkia: »Kviečiam!«

Tik Mackus tyliai sėdi, lyg tai jo neliečia,

Tik viens ramiai jis galvą laikė, nejudėjo.

Ir Krikštytojas priešais jį tylus stovėjo,

Mačūga galvą remdamas aplinkui dairės,

Stypsodamas sau vienas lyg laukuose gairė,

Į šonus galvą – dyną nuolatos kraipydams

Be paliovos vis »krapyt, krapyti!« sakydams.

Išilgai gi per pirkią lakstė, kaip pašėlęs,

Nuo Krapytojo vėl prie Mackaus Skustuvėlis.

Skersai per pirkią Ąsotėlis vaikštinėjo,

Lyg taikint bajorus su Dobžinskiais norėjo.

Viens šaukia: »Skusti!«, kitas garsiai rėkia: »Pilti!«

276 psl.

O Mackus, rodos, rengiasi piktai prabilti.

Ketvirtį valandos pirkioj ūžimas ėjo,

Bet virš galvų plieninis stulpas sublizgėjo.

Tai buvo kalavijas sieksninio ilgumo,

Aštrus abiedviem šonais ir pėdos platumo.

Tur būt, teutoninis, Niurnberge padarytas;

Visi tyliai tad žvalgėsi į vienas kitą.

Nemato, kas pakėlė jį, bet tuoj suprato:

»Peiliukas, taip! Peiliukas! rėkt visi suskato,

Valio Rembailų deimante, Peiliuk mažuti!

Valio Rembaila, Randžiau, Pusoži, Ponuti!«

Gervazas (jis tai buvo) drąsiai atsistojo

Pirkios viduj ir ore peiliuku sumojo,

Paskui į Mackų lenkdamasis atsisuko,

Sakydamas: »Rykštutei lenkiasi Peiliukas!

Bajorai, broliai Dobžinskiai, aš pasakysiu,

Kam sukviečiau, o elgsitės, kaip pàts matysit.

Juk žinot – tarp bajorų ūpas susidarė,

Kad reikia Lietuvoj visiems greit jot į karą,

Kad svarbūs tur pasaulyje įvykt dalykai;

277 psl.

Juk ne be reikalo ir Kirminas atvyko

Ir ragino?« – »Tai žinome!« visi sušuko.

»Gerai, kalbėtojas pasakė, juk netrūko

Mums sugebėjimo suprast!« – »Tiesa!« – suriko.

Tad Raktininkas tęsė: »Karas veik įvyko,

Jei ciesorius prancūzų jau užpult kėsinas

Net rusų carą, tikras karas tad vaidinas;

O mums tad ar sėdėti? jei galings galingą

Ims pulti, tad ir mums reiks mušti jau tvarkingai.

Didi didžius, maži mažuosius imsim pulti

Ir mūs skriaudėjų teks galybei susikulti.

Ir taip Respublika vėl atsigims po karo.

Ar netiesa?« – »Tiesa, tiesa!« visi čia tarė.

Čia Krikštytojas rėkia: »Krapyla duos garo!«

»O aš tai bent paskusiu!« šaukia Skustuvėlis.

»Bet susitaikint turim, sako Ąsotėlis,

Motiejau, Krikštytojau, skirti vadą laikas!«

Bet Buchmanas čia tarė: »Te kvailiai sau taikos,

Diskusija vieša dalyką tik palaiko,

Prašau nutilt! Gėrės dalykas net opusis,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.