Ponas Tadas28 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis6% kūrinio
28 psl.

Be to, rausva, šilkinė jos suknia šnabždėjo.

Suvaržius liemenį, apikakle karbuota,

Trumpoms rankovėmis ir vėduokliu ginkluota,

(Nors buvo ten ne šilta) vėduokliu mosavo,

Kuris visokiais kvepalais aplink kvėpavo.

Plaukai jos susukti galvos abiedviem šonais,

Supurę, perrišti dar kaspinais raudonais;

Taip pat briliantas plaukuose akis viliojo,

Žibėjo lyg kometa spindulių šviesoje,

Žodžiu, tai baliaus rūbai; net kai kas kalbėjo,

Kad taip dabintis kaimo vaišėms nereikėję.

Nebuvo galima net pastebėt kojyčių,

Nes tik mirgėjo žingsniais tankiais ir mažyčiais,

Kaip tos Kalėdų žaislo vikrios stovyliukės

Tai slepias, tai išeina iš žaislų dėžiukės.

Ji sveikinos, bet ėjo kilniai, kaip nulieta,

Norėdama pasiekt sau paliktąją vietą.

Tačiau sunku; nes kai svečiams kėdžių pritrūko,

Tai daugelis susėdo ant prastų suoliukų,

Tad, rodės, eilę suardyti ji turėjo.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.