Ponas Tadas29 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis6% kūrinio
29 psl.

Bet taip ji įsiterpti dailiai sugebėjo

Į vidų, kad paskui tik pro svečius mirgėjo,

Kol ji į vietą sau paskirtąją atėjo.

Tik, bėgdama pro mūsų jaunąjį vaikiną,

Kelius drabužiais jam netyčia užkabino,

Paslydo, bet ūmai sau atrama surado,

Nes ant peties pasirėmė čia ponui Tadui.

Nuolankiai atsiprašius, greitai atsisėdo

Į savo vietą paliai Tadą ir jo dėdę,

Tačiau nevalgė, vien tik vėduokliu vėsinos,

Apikaklę taisydama dar lyg dabinos,

Tai vėl ranka lengvai gražius palietus plaukus,

Nuleido juos kiek rausvą kaspiną patraukus.

Minučių keletą svečiai tyloj sėdėjo.

Tačiau tuojau galuose stalo jau šnabždėjo,

Nuolat garsyn, kalbas senąsias atsiminę;

Jau vyrai svarstė vėl medžioklę šiandieninę.

Asesorius ir Rejentas vėl ginčą seną

Pradėjo – Striukio šuns vėl gabumus gvildeno.

Ir Rejentas didžiavos prieš svečių draugiją,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.