Ponas Tadas289-290 psl. · apie 5 min.
Septintoji knyga. Tarybos58% kūrinio
289 psl.

Ant risto žirgo buvo jis pasidabinęs

Juodai, be to, platus apsiaustas riešutinis,

Pas kaklą susegtas saga, labai jam tiko,

Ir rodės, lyg jis iš Italų čia atvyko;

O skrybėlė su plunksna, rankoj kalavijas,

Kuriuo jis sveikino bajorišką draugiją.

»Valio, Pons Grafai! šaukė, galim eit net mirti!«

Bajorai pirkioje pro langus ėmė svirti,

Žiūrėt, kas dedas! – ir prie durų ėmė smelktis,

Paskui kieme prie Raktininko ėmė telktis.

O Mackus net išstūmė tuos, kur buvo bailūs,

Duris uždarė ir pasakė: »Kaip tai kvaila!«

Bajorai apie Grafą stovi lyg grandinė.

Į smuklę eina. Čia senus laikus atminęs,

Gervazas tris diržus kontušų sukabino

Ir iš rūsies ant jų tris bertainius išrito,

Tris: vieną su alum geltonu, vyno kitą

Ir trečią midaus. Tuoj atkišo, ir į šoną

Trys srovės trykšta: ta balta, antra raudona,

Trečia geltona, daros ore vaivorykštė.

290 psl.

Tuoj į šimtus stiklinių, taurių ėmė trykšti.

Bajorai verda. Godžiai alų, midų traukia,

Vis Grafui linki ir »Soplicą pulsim!« šaukia.

Nutilęs Jankelis išsprūdo; ir Prūsokas,

Pamatęs, kad Teisėjo dienos bus nekokios,

Pabėgt norėjo, bet bajorai ėmė vytis.

Mickevičius šaly pradėjo sau mąstyti,

Ką veikt, tačiau bajorai, mano, negeruoju

Jis susimąstęs, tad jį pult! Jis reiteruojas,

Jau sužeistas pas statinius sau vienas ginas,

Bet gelbsti Zanas jį ir Čečotai kaimynai.

Paskui sutaikyta bajorai neramiausi,

Bet du susižeidė, kas gavo ir į ausį.

Kiti užsėdo žirgus. –

Grafas pavadinęs

Gervazą, tvarką daro ir ginklus dalina.

Pilna tuoj tapo raitelių gatvė ilgoji,

Ir rėkdami: »Soplicą pulsime!« nujojo.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.