Ponas Tadas291-292 psl. · apie 5 min.
Aštuntoji knyga. Užpuolimas58% kūrinio
291 psl.

Voiskio astronomija. – Podkomožio pastebėjimai apie kometas. – Paslaptinga scena Teisėjo kambaryje. – Tadas, norėdamas gudriai išsipainioti, prisidaro didelių rūpesčių. – Naujoji Dido. – Užpuolimas. – Paskutinis šauklio protestas. – Grafas paima Soplicovą. – Puolimas ir skerdynė. – Gervazas rūsininkas. – Užpuolikų puota.

Prieš audrą skęsta visa ramioje tyloje,

Kai visą dangų debesys tirštai apkloja,

Sulaikę vėjus, kai pakilsiant audrą lemia

Ir žaibo akimis apžiūrinėja žemę,

O del Perkūno smūgių vietą žiūrinėja –

Tai Soplicovas tokioj tyloje glūdėjo.

Ir, rodos, laukta nutikimų ypatingų,

Nes sielos lyg sapnų šalies tyloj sustingo.

Po vakarienei, tuoj svečiai ir pats Teisėjas

Į kiemą vakaru pasigėrėt išėjo,

Ratu susėdo ant vejos kieme po langu

Ir dairėsi, ilsėdamies, į aukštą dangų,

Kuris, atrodė, darėsi nuolat ramesnis,

Ankštėjo ir vis darės žemei artimesnis,

Kol jie abu paskendo gilioje tamsoje,

Kaip du meilužiai: paslaptis senas kartoja,

Tik pašnabždom išreiškia savo jausmą gilų

Ir meilės žodžiais kaišo paprastąją tylą –

Taip vakaro gražioji muzika prabyla.

Pradėjo ją pastogėj čirpdamas žirgutis,

292 psl.

Jam pritarė šikšnosparniai sparnais pas kūtes,

Kuriuos tamsoj vadžioja mažos jų akutės;

Arčiau tai peteliškės po kelias skrajoja,

Nes jas balti drabužiai moterų vilioja;

Ir Zosė nuo savęs baidydama jas pyksta,

O jos akis, mat, žvakėm laiko – nenustygsta;

Be to, vabzdžių pulkai dar ore kūliais sukas

Ir suokia savo dainą įvairiais balsiukais;

Ir Zosė atskiria tuos tūkstančiuos balselių

Uodų nepilną toną ir balsus muselių.

Tai taip tas vakarinis koncertas pradėta,

Nes muzikai nustato įrankius iš lėto.

Griežlė smuiku pirmuoju užveda jau solo,

Jai pritaria tututis pamišky iš tolo,

Bekasai purpsėdami iš papelkių kyla,

Ir, kaip būgneliais, viens po kito greit prabyla.

Vos spėjo tie balsai gerai įsigalėti,

Du chorai ėmė jiems iš kūdrų tuoj padėti,

Kaip ežerai Kaukazo kalnuose slaptingi,

Per dieną tylinti, tik vakarais kalbingi.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kokia nuotaika kuriama aštuntosios knygos pradžioje ir kaip skirtingai Teisėjas ir Voiskis supranta kometą?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Knyga prasideda tyla prieš audrą: dangus apsiniaukęs, ir Soplicovas tarsi laukia ypatingų nutikimų. Vakare svečiai sėdi kieme ir žiūri į dangų; pasakotojas primena senus padavimus apie žvaigždes, kuriuos žinojo Voiskis. Teisėjas linki, kad kometa atvestų galingą didvyrį iš vakarų. Voiskis liūdnai atsako, kad kometos lemia karą ir vaidus kaimynams. Jo nuojauta pildosi jau tą pačią naktį, kai Soplicovą užpuola.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.