Ponas Tadas296-298 psl. · apie 10 min.
Aštuntoji knyga. Užpuolimas59% kūrinio
296 psl.

Nors vakarais sens Voiskis matė nepuikiausiai,

Nestengė jam padėt akiniai net geriausi,

Tačiau žinojo vietą kiekvienos žvaigždelės,

Pirštu parodydams, kur randas, kur jos kelias.

Mažai domėtas šiandien Voiskiu, net ir kūnais

Dangaus – Rėčiu, Svarstyklėmis ir net Siaubūnu.

Ir šiandien jau visi domingai tik žiūrėjo

Į naują svečią, kurs padangėje blizgėjo:

Kometa buvo ir turėjo baisų dydį.

Ji pasirodžius vakaruos į šiaurę skrido;

Rausvai jinai į apverstus Ratus žvairuoja,

Lyg žvalgos ar Liucipierius dar jais važiuoja.

Paleidus plaukus siekia jų galais net žemę

Ir trečdalį žvaigždžių plaukais tais, rodos, semia,

Ir velka, o pati į Šiaurės žvaigždę taiko,

Pakėlus galvą, net dairytis nėr jai laiko.

Ir žvalgėsi kasnakt į ženklą tą lietuviai,

Ir klausinėjo senių, kaip anuomet buvę,

Kai rodės tie ženklai. Šis ženklas irgi lemia

Negera, nes jau šiemet, vos tiktai pritemę,

297 psl.

Tuoj baisūs paukščiai pagiriuose atsiranda,

Ir baisiai rėkdami snapus skubiai galanda.

Dažnai matyta šiemet lakstančius palaukėj

Šunis, kurie tik žemę rausdami vis kaukė,

Tai reiškia badą, karą; o sargai giriniai

Tarp medžių maro mergą vaikščiojant pažinę,

Kuri aukštesnė už medžius šile klajojus

Ir kruvina skara kairiojoj rankoj mojus.

Tijūnas mąstė irgi apie tai, matyti,

Nors rengės ponui ūkio darbus apsakyti;

Net raštininkas ekonomo klausinėjo.

Tik Podkomožis vienas sau ramus sėdėjo.

Svečiai nutilo, nors jisai dar nekalbėjo,

Jo tabakinė mėnesienoj jau žibėjo,

(Visa auksuota, deimantais brangiais sagstyta,

Ir dar karaliaus Stasio portretas matyti).

Pabarškinęs, užtraukęs tarė: »Voiski Pone,

Apie žvaigždes čia daug kalbėjo Jūs Malonė,

Tai aidas to, ką mes mokyklose girdėję,

O aš sakysiu tai, ką žmonės man kalbėjo.

298 psl.

Aš astronomijos klausiau metus du Vilniuj,

Kur Puzinienė, žinoma visiems, taip kilniai

Pasielgė, pavedus kaimą ne bet kokį

Pirkimui teleskopų ir stiklų visokių;

Ten kunigs Počobutas observatoriavo,

Kuris ir Akademijoje rektoriavo,

Kurs teleskopą, katedrą vėliau paliko,

Nes vienuolyno celė jam labiau patiko,

Ir mirė ten ramiai. Sniadeckį net garbingą

Žinojau, nors pasaulinį, bet išmintingą,

Ir, astronomų nuomone, kometų vietą

Danguj, – mieste pamaino paprastos karietos;

Žinia, kad ar sustoja pas karaliaus rūmus,

Ar bilda užsienin, jei koks dalykas ūmas,

Tai kas važiuoja? Kur? Ką ten karalius daro?

Gal siunčia taikytis, o gal paskelbti karą?

Tai to net nė neklausia. Pamenu iš savo

Jaunų dienų, kai sau karietoje važiavo

Braneckis į Jasus: kometą tą aplinkui

Apsupę buvo Targovicos šalininkai;

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.