Ponas Tadas297-298 psl. · apie 5 min.
Aštuntoji knyga. Užpuolimas59% kūrinio
297 psl.

Tuoj baisūs paukščiai pagiriuose atsiranda,

Ir baisiai rėkdami snapus skubiai galanda.

Dažnai matyta šiemet lakstančius palaukėj

Šunis, kurie tik žemę rausdami vis kaukė,

Tai reiškia badą, karą; o sargai giriniai

Tarp medžių maro mergą vaikščiojant pažinę,

Kuri aukštesnė už medžius šile klajojus

Ir kruvina skara kairiojoj rankoj mojus.

Tijūnas mąstė irgi apie tai, matyti,

Nors rengės ponui ūkio darbus apsakyti;

Net raštininkas ekonomo klausinėjo.

Tik Podkomožis vienas sau ramus sėdėjo.

Svečiai nutilo, nors jisai dar nekalbėjo,

Jo tabakinė mėnesienoj jau žibėjo,

(Visa auksuota, deimantais brangiais sagstyta,

Ir dar karaliaus Stasio portretas matyti).

Pabarškinęs, užtraukęs tarė: »Voiski Pone,

Apie žvaigždes čia daug kalbėjo Jūs Malonė,

Tai aidas to, ką mes mokyklose girdėję,

O aš sakysiu tai, ką žmonės man kalbėjo.

298 psl.

Aš astronomijos klausiau metus du Vilniuj,

Kur Puzinienė, žinoma visiems, taip kilniai

Pasielgė, pavedus kaimą ne bet kokį

Pirkimui teleskopų ir stiklų visokių;

Ten kunigs Počobutas observatoriavo,

Kuris ir Akademijoje rektoriavo,

Kurs teleskopą, katedrą vėliau paliko,

Nes vienuolyno celė jam labiau patiko,

Ir mirė ten ramiai. Sniadeckį net garbingą

Žinojau, nors pasaulinį, bet išmintingą,

Ir, astronomų nuomone, kometų vietą

Danguj, – mieste pamaino paprastos karietos;

Žinia, kad ar sustoja pas karaliaus rūmus,

Ar bilda užsienin, jei koks dalykas ūmas,

Tai kas važiuoja? Kur? Ką ten karalius daro?

Gal siunčia taikytis, o gal paskelbti karą?

Tai to net nė neklausia. Pamenu iš savo

Jaunų dienų, kai sau karietoje važiavo

Braneckis į Jasus: kometą tą aplinkui

Apsupę buvo Targovicos šalininkai;

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kokia nuotaika kuriama aštuntosios knygos pradžioje ir kaip skirtingai Teisėjas ir Voiskis supranta kometą?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Knyga prasideda tyla prieš audrą: dangus apsiniaukęs, ir Soplicovas tarsi laukia ypatingų nutikimų. Vakare svečiai sėdi kieme ir žiūri į dangų; pasakotojas primena senus padavimus apie žvaigždes, kuriuos žinojo Voiskis. Teisėjas linki, kad kometa atvestų galingą didvyrį iš vakarų. Voiskis liūdnai atsako, kad kometos lemia karą ir vaidus kaimynams. Jo nuojauta pildosi jau tą pačią naktį, kai Soplicovą užpuola.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.