Ponas Tadas298-300 psl. · apie 10 min.
Aštuntoji knyga. Užpuolimas60% kūrinio
298 psl.

Aš astronomijos klausiau metus du Vilniuj,

Kur Puzinienė, žinoma visiems, taip kilniai

Pasielgė, pavedus kaimą ne bet kokį

Pirkimui teleskopų ir stiklų visokių;

Ten kunigs Počobutas observatoriavo,

Kuris ir Akademijoje rektoriavo,

Kurs teleskopą, katedrą vėliau paliko,

Nes vienuolyno celė jam labiau patiko,

Ir mirė ten ramiai. Sniadeckį net garbingą

Žinojau, nors pasaulinį, bet išmintingą,

Ir, astronomų nuomone, kometų vietą

Danguj, – mieste pamaino paprastos karietos;

Žinia, kad ar sustoja pas karaliaus rūmus,

Ar bilda užsienin, jei koks dalykas ūmas,

Tai kas važiuoja? Kur? Ką ten karalius daro?

Gal siunčia taikytis, o gal paskelbti karą?

Tai to net nė neklausia. Pamenu iš savo

Jaunų dienų, kai sau karietoje važiavo

Braneckis į Jasus: kometą tą aplinkui

Apsupę buvo Targovicos šalininkai;

299 psl.

Tai nors politikon kaimiečiai nesikišo,

Tą mįslę – uodegą – išdavimu išrišo;

O šiai kometai šluotos vardą davė žmonės,

Ir sako, kad iššluosianti ji milionus«.

Į tai linguodams Voiskis tarė: »Pone

Aukštasis Podkomoži, sako Jūs Malonė

Man tai, ką dar aš mažas būdamas girdėjau,

Nors dar tada nė dešimt metų neturėjau.

Kai teko mūs namuos matyti man velionį

Sapiehą Šarvo ženklo, tą garbingą poną,

Kuris vėliau maršalkas buvo karalijos

Ir mirė būdams kancleriu kunigaikštijos

Su viršum šimto metų. Prie karaliaus Jono

Jis kovėsi pas Vieną pulkuose Etmono,

Galingo Jablonovskio. Kancleris kalbėjo,

Kad, kai karalius Jons Trečiasis jau sėdėjo

Ant žirgo, nuncijaus palaiminimus gavęs,

O kai atstovas Austrų koją jam bučiavęs,

Paduodams kilpą (to atstovo vardas Vilkas),

Karalius tarė: »Bet dangus koks šviesiai pilkas!«

300 psl.

Pažvelgia, o ties galva sukasi kometa,

Kryptim kuria ateina jėgos Mahometo,

Iš pat rytų į vakarus. Taip pat pasakė

Ir Bartochovskis panegyrikę, kai taką

Kovų jis Orientis Fulmen apgiedojo,

Kometą paminėjo. Taipgi sužinojau

Ir veikale Janina, kur garbė velionio

Aprašoma ir žygiai mūs karaliaus Jono,

Ten vėliava net atvaizduota Mahometo

Ir tokią pačią matome tenai kometą«.

Teisėjas tarė: »Amen! Jūsų nulėmimas

Tebūna Jono Trečiojo mums atgimimas!

Yra vakaruose didvyris toks galingas,

Te ši kometa atveda jį mums laimingai!«

Į tai lėtai atsakė Voiskis nusiminęs:

»Kometos lemia karą ir vaidus kaimynams!

Tai bloga, kad ties Soplicovu ji iškilo

Ir gal nelaimę lemia arba painią bylą.

Juk vakar mes turėjom tiek susibarimų

Medžiojimo metu ir prie atsiskyrimo.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kokia nuotaika kuriama aštuntosios knygos pradžioje ir kaip skirtingai Teisėjas ir Voiskis supranta kometą?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Knyga prasideda tyla prieš audrą: dangus apsiniaukęs, ir Soplicovas tarsi laukia ypatingų nutikimų. Vakare svečiai sėdi kieme ir žiūri į dangų; pasakotojas primena senus padavimus apie žvaigždes, kuriuos žinojo Voiskis. Teisėjas linki, kad kometa atvestų galingą didvyrį iš vakarų. Voiskis liūdnai atsako, kad kometos lemia karą ir vaidus kaimynams. Jo nuojauta pildosi jau tą pačią naktį, kai Soplicovą užpuola.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.