Ponas Tadas299-301 psl. · apie 10 min.
Aštuntoji knyga. Užpuolimas60% kūrinio
299 psl.

Tai nors politikon kaimiečiai nesikišo,

Tą mįslę – uodegą – išdavimu išrišo;

O šiai kometai šluotos vardą davė žmonės,

Ir sako, kad iššluosianti ji milionus«.

Į tai linguodams Voiskis tarė: »Pone

Aukštasis Podkomoži, sako Jūs Malonė

Man tai, ką dar aš mažas būdamas girdėjau,

Nors dar tada nė dešimt metų neturėjau.

Kai teko mūs namuos matyti man velionį

Sapiehą Šarvo ženklo, tą garbingą poną,

Kuris vėliau maršalkas buvo karalijos

Ir mirė būdams kancleriu kunigaikštijos

Su viršum šimto metų. Prie karaliaus Jono

Jis kovėsi pas Vieną pulkuose Etmono,

Galingo Jablonovskio. Kancleris kalbėjo,

Kad, kai karalius Jons Trečiasis jau sėdėjo

Ant žirgo, nuncijaus palaiminimus gavęs,

O kai atstovas Austrų koją jam bučiavęs,

Paduodams kilpą (to atstovo vardas Vilkas),

Karalius tarė: »Bet dangus koks šviesiai pilkas!«

300 psl.

Pažvelgia, o ties galva sukasi kometa,

Kryptim kuria ateina jėgos Mahometo,

Iš pat rytų į vakarus. Taip pat pasakė

Ir Bartochovskis panegyrikę, kai taką

Kovų jis Orientis Fulmen apgiedojo,

Kometą paminėjo. Taipgi sužinojau

Ir veikale Janina, kur garbė velionio

Aprašoma ir žygiai mūs karaliaus Jono,

Ten vėliava net atvaizduota Mahometo

Ir tokią pačią matome tenai kometą«.

Teisėjas tarė: »Amen! Jūsų nulėmimas

Tebūna Jono Trečiojo mums atgimimas!

Yra vakaruose didvyris toks galingas,

Te ši kometa atveda jį mums laimingai!«

Į tai lėtai atsakė Voiskis nusiminęs:

»Kometos lemia karą ir vaidus kaimynams!

Tai bloga, kad ties Soplicovu ji iškilo

Ir gal nelaimę lemia arba painią bylą.

Juk vakar mes turėjom tiek susibarimų

Medžiojimo metu ir prie atsiskyrimo.

301 psl.

Asesoriaus su Rejentu barnis nuo ryto,

O Tado su Grafu teks dvikovą matyti;

Kadangi ginčas kilo dėliai lokio kailio,

Tai būčiau priešininkus gal sutaikęs dailiai,

Jei būtum nesukliudęs, Gerbiamas Teisėjau.

Aš įvykį įdomų apsakyt norėjau,

Kurį savom akim anuo metu regėjau,

Kuris įvyko tarp medžiojimo žinovų,

Denasų kunigaikščio, Reitano atstovo.

O buvo taip tenai:

Pons Generols miestinis

Atvyko iš Podolės, aplankyt Volinės

Dvarus ir, rodos, Varšuvon seimuoti vyko.

Keliu dar lankė bajorus, kurie jam tiko,

Populiarumui gal. Taigi ilgam sustojo

Pas poną Reitaną, svečiavosi, medžiojo,

O Reitanas, kaip žinot, mūsų Naugarduko

Atstovas, kur tarnavo mano sens tėtukas.

Tai Reitanas tą kunigaikštį generolą

Sutikt suprašė daugelį bajorų brolių,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.