Tai nors politikon kaimiečiai nesikišo,
Tą mįslę – uodegą – išdavimu išrišo;
O šiai kometai šluotos vardą davė žmonės,
Ir sako, kad iššluosianti ji milionus«.
Į tai linguodams Voiskis tarė: »Pone
Aukštasis Podkomoži, sako Jūs Malonė
Man tai, ką dar aš mažas būdamas girdėjau,
Nors dar tada nė dešimt metų neturėjau.
Kai teko mūs namuos matyti man velionį
Sapiehą Šarvo ženklo, tą garbingą poną,
Kuris vėliau maršalkas buvo karalijos
Ir mirė būdams kancleriu kunigaikštijos
Su viršum šimto metų. Prie karaliaus Jono
Jis kovėsi pas Vieną pulkuose Etmono,
Galingo Jablonovskio. Kancleris kalbėjo,
Kad, kai karalius Jons Trečiasis jau sėdėjo
Ant žirgo, nuncijaus palaiminimus gavęs,
O kai atstovas Austrų koją jam bučiavęs,
Paduodams kilpą (to atstovo vardas Vilkas),
Karalius tarė: »Bet dangus koks šviesiai pilkas!«
Pažvelgia, o ties galva sukasi kometa,
Kryptim kuria ateina jėgos Mahometo,
Iš pat rytų į vakarus. Taip pat pasakė
Ir Bartochovskis panegyrikę, kai taką
Kovų jis Orientis Fulmen apgiedojo,
Kometą paminėjo. Taipgi sužinojau
Ir veikale Janina, kur garbė velionio
Aprašoma ir žygiai mūs karaliaus Jono,
Ten vėliava net atvaizduota Mahometo
Ir tokią pačią matome tenai kometą«.
Teisėjas tarė: »Amen! Jūsų nulėmimas
Tebūna Jono Trečiojo mums atgimimas!
Yra vakaruose didvyris toks galingas,
Te ši kometa atveda jį mums laimingai!«
Į tai lėtai atsakė Voiskis nusiminęs:
»Kometos lemia karą ir vaidus kaimynams!
Tai bloga, kad ties Soplicovu ji iškilo
Ir gal nelaimę lemia arba painią bylą.
Juk vakar mes turėjom tiek susibarimų
Medžiojimo metu ir prie atsiskyrimo.
Asesoriaus su Rejentu barnis nuo ryto,
O Tado su Grafu teks dvikovą matyti;
Kadangi ginčas kilo dėliai lokio kailio,
Tai būčiau priešininkus gal sutaikęs dailiai,
Jei būtum nesukliudęs, Gerbiamas Teisėjau.
Aš įvykį įdomų apsakyt norėjau,
Kurį savom akim anuo metu regėjau,
Kuris įvyko tarp medžiojimo žinovų,
Denasų kunigaikščio, Reitano atstovo.
O buvo taip tenai:
Pons Generols miestinis
Atvyko iš Podolės, aplankyt Volinės
Dvarus ir, rodos, Varšuvon seimuoti vyko.
Keliu dar lankė bajorus, kurie jam tiko,
Populiarumui gal. Taigi ilgam sustojo
Pas poną Reitaną, svečiavosi, medžiojo,
O Reitanas, kaip žinot, mūsų Naugarduko
Atstovas, kur tarnavo mano sens tėtukas.
Tai Reitanas tą kunigaikštį generolą
Sutikt suprašė daugelį bajorų brolių,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.