Pažvelgia, o ties galva sukasi kometa,
Kryptim kuria ateina jėgos Mahometo,
Iš pat rytų į vakarus. Taip pat pasakė
Ir Bartochovskis panegyrikę, kai taką
Kovų jis Orientis Fulmen apgiedojo,
Kometą paminėjo. Taipgi sužinojau
Ir veikale Janina, kur garbė velionio
Aprašoma ir žygiai mūs karaliaus Jono,
Ten vėliava net atvaizduota Mahometo
Ir tokią pačią matome tenai kometą«.
Teisėjas tarė: »Amen! Jūsų nulėmimas
Tebūna Jono Trečiojo mums atgimimas!
Yra vakaruose didvyris toks galingas,
Te ši kometa atveda jį mums laimingai!«
Į tai lėtai atsakė Voiskis nusiminęs:
»Kometos lemia karą ir vaidus kaimynams!
Tai bloga, kad ties Soplicovu ji iškilo
Ir gal nelaimę lemia arba painią bylą.
Juk vakar mes turėjom tiek susibarimų
Medžiojimo metu ir prie atsiskyrimo.
Asesoriaus su Rejentu barnis nuo ryto,
O Tado su Grafu teks dvikovą matyti;
Kadangi ginčas kilo dėliai lokio kailio,
Tai būčiau priešininkus gal sutaikęs dailiai,
Jei būtum nesukliudęs, Gerbiamas Teisėjau.
Aš įvykį įdomų apsakyt norėjau,
Kurį savom akim anuo metu regėjau,
Kuris įvyko tarp medžiojimo žinovų,
Denasų kunigaikščio, Reitano atstovo.
O buvo taip tenai:
Pons Generols miestinis
Atvyko iš Podolės, aplankyt Volinės
Dvarus ir, rodos, Varšuvon seimuoti vyko.
Keliu dar lankė bajorus, kurie jam tiko,
Populiarumui gal. Taigi ilgam sustojo
Pas poną Reitaną, svečiavosi, medžiojo,
O Reitanas, kaip žinot, mūsų Naugarduko
Atstovas, kur tarnavo mano sens tėtukas.
Tai Reitanas tą kunigaikštį generolą
Sutikt suprašė daugelį bajorų brolių,
Teatras buvo (kunigaikštis mėgsta baisiai);
Dar fejerverką Jatšų Kašicas įtaisė,
Pons Tyzenhauzas davė muziką, šokėjų,
Iš Zytelos Oginskis, Soltans atskubėjo.
Žodžiu, labai triukšmingai tie svečiai uliojo,
Namuose linksminosi, o miškuos medžiojo.
Manau, Aukštieji Ponai pamena ar žino,
Kaip laikosi visa Čartoriskių šeimyna,
Kurie, nors Jogailaičių kraujo, bet vikrumo
Medžiot neturi, nors ir ne iš tinginumo,
Bet del madų ir pripratimų užsieninių;
Ir generolas mėgo daug labiau knygyną,
Ponių alkovas, nei medžioklę ar šunyną.
»Denasų kunigaikštis vokietys lydėjo
Tą generolą; laikraščiai tada minėjo,
Kad jis medžiodams Libijoje vienas ėjo
Prieš tigrą, teturėdams mažą šautuvėlį,
Del ko tas vokietys puikybėn baisiai kėlės.
Pas mus tada smarki šernų medžioklė ėjo,
Ir Reitanas šernienę didelę nudėjo,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.