Ponas Tadas303-304 psl. · apie 5 min.
Aštuntoji knyga. Užpuolimas61% kūrinio
303 psl.

O buvo pavojinga, nes per žingsnį šovė.

Tad pagyrimai šūviui ilgai nesiliovė.

Tik vokietys Denasų veik nesidomėjo

Tais pagyrimais ir po nosia sau murmėjo:

Kad šūvis vykęs rodo vien tik gerą akį,

Šiaip ginklas – tvirtą ranką, na, ir to pakako,

Kad apie savo tigrą, Libiją pradėtų,

Ir, matės, nori, kad visi tik juo domėtųs.

Tai ponas Reitanas įgavo blogą ūpą,

O buvo žmogus greitas, tad garbė parūpo:

Pons kunigaikšti! kas drąsus, tas ir kovoja,

Ir šerno tigrui lygūs gali būt pavojai. –

Ir tuoj su Vokiečiu ko tik nesusipyko,

Tik, laimei, Generolui nuramint pavyko

Jų barnį, nors prancūziškai. Ką jie kalbėjo,

Nesupratau, bet Reitanas – tai įsidėjo

Giliai į širdį pyktį, kalbą greit nutraukė

Ir tik okazijos atkeršijimui laukė;

Paskui to keršto dėliai vos patsai nežuvo,

Greit jums papasakosiu, kaip tai visa buvo«.

304 psl.

Čia Voiskis ranką dešiniąją pakylėjo,

Matyt, tabokos Podkomožio panorėjo.

Jis ilgai uosto, rodos, lyg nenor kalbėti,

Gal nor, kad jo kalba labiau susidomėtų;

Pradėjo. Bet tą kalbą įvykis nutraukė,

Nors ir visi svečiai kalbos finalo laukė!

Nes pranešta Teisėjui, kad skubiai atvyko

Koks žmogus, kurs pranešti tur svarbių dalykų.

Svečiams pasakęs tad labąnaktis, Teisėjas

Išėjo, o svečiai taip pat jau gult skubėjo.

Vieni namuose, o kiti į šieną rausės,

Teisėjas gi to pasiuntinio žodžių klausės.

Visi miegojo, vien tik Tadas vaikštinėja

Po priemenę, nes reikalų svarbių turėjo

Prie dėdės; tur jam pasakyt, ko tas nežino,

Prieš gulsiant. Bet duris Teisėjas užrakino

Ir kalbasi su kuo ten, kažką paslaptinga;

Tad Tadas, laukdams galo, klausosi domingai,

Ten girdi – verkia. Kas gi ten iš tikro būtų?

Tad žiūri jis pro rakto mažąją skylutę;

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Ką Tadas pamato pro rakto skylutę ir ką Kirmino žodžiai broliui atskleidžia apie jo gyvenimą?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Tadas pamato verkiančius ir apsikabinusius Kirminą ir Teisėją. Kirminas Teisėją vadina broliu ir sako, kad slėpė savo pavardę nuo visų, net nuo sūnaus. Jis prisiekė „Dievui ir Tėvynei pasišvęsti“, atsisakyti garbės dėl senųjų nuodėmių ir mirti paprastu bernardinu. Dabar jis nerimauja, kad per daug kalbėjo apie sukilimą: Grafas su bajorais gali sukelti nelaimę per anksti. Nors jam gresia Gervazo peilis, jis vis tiek skuba į Dobžinę ir prašo brolio kovoti, „kad Soplicų vardas nepražūtų“.

Rašiniui: TėvynėIstorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.