Gražumas iki šiol dar jo nepastebėtas!
Tiesa, dabar atrodė daug jau suaugesnė,
O juk parėdai maino jauną ir senesnį.
Anos plaukai gelsvi, nepinti ir trumpučiai,
O šitos tamsesni, ir dar supinti drūčiai.
Bet gal tik spalvą keitė saulė vakarinė,
Nes leisdamos ji spindulius visur įpynė.
Tuomet jis veido pastebėti nesuspėjo,
Tačiau vaizdavos taip, kokią matyt norėjo:
Jis manė, kad tikrai tur juodos būt akutės,
Kaip dvi greta prisirpusios juodai uogutės;
Pas šitą tokia pat kakta, lūputės, akys,
Ir, jei jau skirtumas, – tai metuos, – būtų sakęs:
Darželio savininkė, rodės, dar mergaitė,
O šita buvo jau suaugusi panaitė;
Tačiau jauni gimimo metrikų neklausia,
Nes juos dabintas grožis sužavi pirmiausia,
Ir mokančios patikt taip sužavi vaikiną,
Kad vaikiškai tokias nekaltomis vadina.
Nors Tadas skaitė apie dvidešimtį metų,
Nors nuo mažens jis Vilniuje gyvent priprato –
Bet augo jis ten seno kunigo globoje,
Kuris jį nuo pagundų gan stropiai dabojo.
Tad jis parsivežė į savo gimtą vietą
Mintis ir širdį dar nesugadintas svieto,
Tačiau ir norą didelį pasmaguriauti.
Iš anksto darė projektus džiaugsmų ragauti
Ir kaimo laisvėmis visoms pasinaudoti;
Žinojo, kad jėgų jis gali paaikvoti,
Nes jautės tvirtas, jį, be to, gražiu vadino,
Vadinosi Soplica; o visi juk žino,
Kad tie Soplicos augaloti, nepaliegę,
Kariauti moka, tik mokytis neįjėgia.
Nuo savo bočių Tadas tad mažai kuo skyrės:
Ant žirgo jodinėjo, irklais puikiai yrės,
Avigalvis nebuvo, bet menkai mokinos,
Nors dėdės turtų mokslui daug jau sunaikino.
Jis mėgo šaudyt, puikiai valdė kalaviją,
Ir manė, kad patekt reiks į karių draugiją,
Nes tėvas jam parašė kario testamentą;
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Tadas vakarienėje taip lengvai susižavi šalia sėdinčia ponia?
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.