Ponas Tadas325-326 psl. · apie 5 min.
Aštuntoji knyga. Užpuolimas65% kūrinio
325 psl.

Apalpus griuvo. – Grafas griebės ją laikyti,

Sumišęs ir nusistebėjęs šita scena:

»Ne, pana Zofija ir pana Telimena,

Pasakė, kardas šis beginklių nekankina,

Tik bus belaisviais mano Soplicų šeimyna.

Italuos taip dariau, turėdams žygį tokį,

Kai ėmėme Sicilijoj Birbante-rokką,

Kai paėmiau stovyklą nuožmiąją plėšikų,

Ginkluotus išmušiau, kiti gyvi paliko,

Jie ėjo paskui ir triumfą man dabino,

Paskui pas Etną tik pakorėm juos kalnyne«.

Tame Soplicų laimė buvo kuo didžiausia,

Kad Grafas su džokejais buvo ant geriausių

Žirgų ir kad bajorai buvo kiek pairę,

Ir juos paliko Grafas gan toli ten girioj,

Džiokejų gi būrys klusnus gan susidarė,

Tai buvo lyg kariuomenė jau reguliarė,

Bajorai gi dar laikės papročių senųjų,

Tad priešus kardavo karingai ant greitųjų.

Atvėsti Grafas spėjo po visų piktumų

326 psl.

Ir ryžos baigti kovą be didžių žiaurumų.

Tad giminę Soplicų liepė uždaryti

Dvare ir dar sargybą, saugot, pristatyti.

Jau »Pult Soplicą!« girdisi. Bajorai urmu

Apsupę dvarą, paima jį greitai šturmu,

Nes vadas suimtas ir įgula iškrikus;

Bet pergalėtojai juk kautis čia atvyko.

Tad ieško priešo; rūmuos jau sargyba buvo,

Tai bastos po palivarkus ir po virtuvę. –

Ten puodai, valgių kvapas ir ugnis prigesus,

Ir šunes kaulus jau tarpu savęs tik tąsos.

Kariams tuoj mintys keičias, daros kitas ūpas,

Piktumas tyla, valgis daugeliui jau rūpi.

Juk šiandien maršas ir seimelis net įvyko,

Tad »Valgyt! valgyti!« visi kartu suriko;

Kiti dar šaukė: »Gerti! gerti!« Taip bajorai

Kartojo: gerti, valgyt, lyg tau būtų choras.

Ir atsirado, kaip sutartinuos aiduose,

Ir noras gert, ir noras valgyti pilvuose.

Vos spėta tik šį balsą armijai paduoti,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.