Ir ryžos baigti kovą be didžių žiaurumų.
Tad giminę Soplicų liepė uždaryti
Dvare ir dar sargybą, saugot, pristatyti.
Jau »Pult Soplicą!« girdisi. Bajorai urmu
Apsupę dvarą, paima jį greitai šturmu,
Nes vadas suimtas ir įgula iškrikus;
Bet pergalėtojai juk kautis čia atvyko.
Tad ieško priešo; rūmuos jau sargyba buvo,
Tai bastos po palivarkus ir po virtuvę. –
Ten puodai, valgių kvapas ir ugnis prigesus,
Ir šunes kaulus jau tarpu savęs tik tąsos.
Kariams tuoj mintys keičias, daros kitas ūpas,
Piktumas tyla, valgis daugeliui jau rūpi.
Juk šiandien maršas ir seimelis net įvyko,
Tad »Valgyt! valgyti!« visi kartu suriko;
Kiti dar šaukė: »Gerti! gerti!« Taip bajorai
Kartojo: gerti, valgyt, lyg tau būtų choras.
Ir atsirado, kaip sutartinuos aiduose,
Ir noras gert, ir noras valgyti pilvuose.
Vos spėta tik šį balsą armijai paduoti,
Visi tuoj pasiryžo apsifuražuoti.
Gervazas kambarius Teisėjo jau pasiekė,
Bet teko trauktis, nes tenai neleido nieko
Sargyba; tad nestengdams priešo tuoj nukauti,
Sumanė Grafui nors kitaip pasitarnauti.
Pažino teisę jis ir papročius senuosius,
Tad nor užtikrint Grafui tuos turtus naujuosius
Legaliai ir formaliai; Šauklio ieško, šaukia,
O radęs jį tuoj iš užukrosnio ištraukia,
Tvirtai nutvėręs jį į kiemą taračkina
Ir pirm pradėdams kalbą peiliuku grasina:
Šaukly, pons Grafas drįsta pono paprašyti,
Kad Tamsta teiktumeis bajorams paskaityti
Tuoj Grafo intromisiją į šitą pilį,
Soplicų dvarą ir paskelbtum visą bylą
Kaip reik: cum laucis, giris et cum ribiebus,
Kaimietibus, vaitietis et omnibus rebus,
Et quibusdam aliis. Kaip žinai, taip loki! –
Tik neapleisk!« »Pons Raktininke, dar sustoki! –
Protazas drąsiai tarė, – visa padarysiu,
Įsakymą man duotą noriai paskaitysiu,
Bet perspėju: įstatymas neturi galios,
Jei prievarta paskelbtas naktį, ne iš valios«.
»Kur, tarė Raktininkas, prievarta, Tamstele?
Prašau gražiai, o jei tamsu, tai tuoj, įskėlęs
Ugnies aš peiliuku, pašviesiu ant patyčių,
Ir Tamstai bus šviesu, kaip dešimty bažnyčių«.
Šauklys čia tarė: »Gervazėli, kam burnoti?
Esu Šauklys, ne mano reikalas galvoti?
Juk žinoma, kad Šauklį pusės tik paprašo,
Diktuoja jam ką nor, jis skelbia ir užrašo.
Šauklys atstovas teisės, o tokių nebaudžia;
Tad nežinau, kodel tik man laisvam būt draudžiat.
Rašyčiau aktą, tik žibinto nėr lig šiolei,
Dabar turiu visiems paskelbt: Nurimkit, Broliai!«
O kad garsiau būt, nužiūrėjęs rąstų krūvą
(Pas sodą, paliai statinius tie rąstai džiūvo),
Ant jų užšoko, ir lyg vėjas būt nupūtęs,
Pranyko. Girdi, kad kopūstuose jo būta,
Jau mato tarp tamsių kanapių galvą jojo,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką perspėja Protazas, kai Gervazas verčia jį naktį skelbti Grafo teises?
Rašiniui: Valdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.