Įsakymą man duotą noriai paskaitysiu,
Bet perspėju: įstatymas neturi galios,
Jei prievarta paskelbtas naktį, ne iš valios«.
»Kur, tarė Raktininkas, prievarta, Tamstele?
Prašau gražiai, o jei tamsu, tai tuoj, įskėlęs
Ugnies aš peiliuku, pašviesiu ant patyčių,
Ir Tamstai bus šviesu, kaip dešimty bažnyčių«.
Šauklys čia tarė: »Gervazėli, kam burnoti?
Esu Šauklys, ne mano reikalas galvoti?
Juk žinoma, kad Šauklį pusės tik paprašo,
Diktuoja jam ką nor, jis skelbia ir užrašo.
Šauklys atstovas teisės, o tokių nebaudžia;
Tad nežinau, kodel tik man laisvam būt draudžiat.
Rašyčiau aktą, tik žibinto nėr lig šiolei,
Dabar turiu visiems paskelbt: Nurimkit, Broliai!«
O kad garsiau būt, nužiūrėjęs rąstų krūvą
(Pas sodą, paliai statinius tie rąstai džiūvo),
Ant jų užšoko, ir lyg vėjas būt nupūtęs,
Pranyko. Girdi, kad kopūstuose jo būta,
Jau mato tarp tamsių kanapių galvą jojo,
Tik mirga ten konfederatka jo baltoji.
Iššovė Ąsotėlis, bet jam nepavyko
Tamsoj; Šauklys tuo tarpu apyniuos pranyko.
Visi išgirdo: »Protestuoju!« Jis gi žino,
Pabėgsiąs, nes šalia karklynai ir klampynė.
Ta protestacija – tai šūvis paskutinis,
Kurs nuskamba aidu, nes niekas jau negynė,
Užvaldė priešai visą jau Soplicų dvarą.
Bajorai ima grobti, pokylį jau daro.
Pirmiausia Krapintojas tvartą atsidaro
Ir tuoj užkrapina dvi telyčias ir jautį,
Ylutė ėmė kiaulininke jau kariauti,
Du meitėliu ir paršų keletą padūrė,
O Skustuvėlis savo skustuvėlio žiūri,
Ar dar aštrus. Jau ir paukščius naikint pradėjo:
Žąsis, kur Romai Gallus pergalėt padėjo,
Negerbia; vietoj Manlijaus jau Ąsotėlis
Paukštyne baisų riksmą išgąsčio sukėlė,
Taip smarkiai dirbo, kad pūkais net apsivėlė.
Jam veltui žąsys šnypščia, galvas priekin kiša,
Jis gyvas ir negyvas sau prie juostos riša.
Apsikabinęs paukščiais bėga toks pūkuotas,
Lyg vežime be ratų, lyg sparnais važiuotų,
Tai vėl atrodo lyg pikta dvasia sparnuota.
Tačiau didžiausią piūtį vištininke daro
Sau viens Greblys, net aklinai duris uždaręs:
Nuo laktų griebęs paukštį, galvą jam tuoj suka,
Nežiūri jis nei kuodžių, nei linksmų gaidukų;
Visas paeiliui smaugia ir į krūvą krauja,
Nors Zosė lesino jas kruopų pilna sauja.
Grebly nelemtas, ką gi veikt paskui pradėsi!
Juk Zosės perprašyt tikrai jau negalėsi.
Gervazas atsiminęs senąją gadynę,
Draugėn tris juostas nuo kontušų sukabino
Ir iš rūsių Soplicos vieną paskui kitą
Tuojau bačkas alaus, degtinės, vyno rito.
Atkimšo vienas tuoj, kitas pilin dangino
Bajorai-skruzdės, Grafui pilį sugrąžinę.
Tenai visi bajorai šiąnakt jau nakvoja,
Ten įtaisyta Grafo stovykla svarbioji.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką perspėja Protazas, kai Gervazas verčia jį naktį skelbti Grafo teises?
Rašiniui: Valdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.