Ponas Tadas32-34 psl. · apie 10 min.
Pirmoji knyga. Ūkis7% kūrinio
32 psl.

Nors nuo mažens jis Vilniuje gyvent priprato –

Bet augo jis ten seno kunigo globoje,

Kuris jį nuo pagundų gan stropiai dabojo.

Tad jis parsivežė į savo gimtą vietą

Mintis ir širdį dar nesugadintas svieto,

Tačiau ir norą didelį pasmaguriauti.

Iš anksto darė projektus džiaugsmų ragauti

Ir kaimo laisvėmis visoms pasinaudoti;

Žinojo, kad jėgų jis gali paaikvoti,

Nes jautės tvirtas, jį, be to, gražiu vadino,

Vadinosi Soplica; o visi juk žino,

Kad tie Soplicos augaloti, nepaliegę,

Kariauti moka, tik mokytis neįjėgia.

Nuo savo bočių Tadas tad mažai kuo skyrės:

Ant žirgo jodinėjo, irklais puikiai yrės,

Avigalvis nebuvo, bet menkai mokinos,

Nors dėdės turtų mokslui daug jau sunaikino.

Jis mėgo šaudyt, puikiai valdė kalaviją,

Ir manė, kad patekt reiks į karių draugiją,

Nes tėvas jam parašė kario testamentą;

33 psl.

Todel jis būgną mėgo, ne knygas studento.

Bet dėdė tuos visus planus jo sunaikino,

Įsakė grįžti ir apvesdinti ketino:

Žadėjo pradžiai ūkio kaimą paaukoti,

O kiek vėliau ir visą dvarą dovanoti.

Visi tie Tado nuopelnai ir privalumai

Tuoj atkreipė naujos kaimynės domingumą.

Pirmoj akimirkoj jos akys išmėgino

Pečius jo, kaip stipruolio, plačią jo krūtinę,

O jo veide kaskart žymė raudona liko,

Kai tik tiesiog abiejų akys susitiko:

Ir tuoj drąsos jaunuolis daug daugiau įgavo,

Jau akys tvirtumu ir ugnimi žėravo.

Žiūrėjo ji taip pat, ir keturios lėlutės

Blizgėjo, kaip rarotų pamaldų žvakutės.

Jinai pirma prancūziškai kalbėt pradėjo.

Moksleivis, mat, todel knygas tuoj paminėjo,

Ir autorius, ir nuomonės paklausė Tado,

O iš atsakymų vėl kalbai temų rado.

Paskui pradėjo klausinėt apie tapybą,

34 psl.

Šokius ir muziką ir net apie braižybą!

Ir tiek vardų visokių mokslų privadino,

Kad Tadas net nustebo, kad tiek daug ji žino.

Ir geisdams, kad trūkumų jo nepastebėtų,

Jis jai atsakinėjo retkarčiais iš lėto.

Tik laimei mokytoja ta gera jam buvo:

Pamačius, kad atsakant jis kai kur užkliūva,

Tuoj lengvesnių dalykų ėmė klausinėti,

Tuojau pradėjo kaimo rūpesčius minėti,

Nurodė, kaip sukurt gyvenimą gražesnį,

Ir kaip linksmumų rasti eilę įvairesnę.

Ir Tadas mokytojos būdą greit pažino,

Dar pusė valandos – jau juodu pasižino,

Pradėjo net juokauti ir linksmai šnekėjo.

Tada ji duonos tris grumuliukus padėjo

Ir liepė rinktis: o jisai vien to telaukė,

Arčiausią paėmė; į tai kaktoms patraukė

Podkomožaitės; ji tuomet nusišypsojo,

Nes, ką tas grumuliukas reiškė, jau žinojo.

Tačiau kiti svečiai visai kitaip kalbėjo,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Tadas vakarienėje taip lengvai susižavi šalia sėdinčia ponia?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.