Šokius ir muziką ir net apie braižybą!
Ir tiek vardų visokių mokslų privadino,
Kad Tadas net nustebo, kad tiek daug ji žino.
Ir geisdams, kad trūkumų jo nepastebėtų,
Jis jai atsakinėjo retkarčiais iš lėto.
Tik laimei mokytoja ta gera jam buvo:
Pamačius, kad atsakant jis kai kur užkliūva,
Tuoj lengvesnių dalykų ėmė klausinėti,
Tuojau pradėjo kaimo rūpesčius minėti,
Nurodė, kaip sukurt gyvenimą gražesnį,
Ir kaip linksmumų rasti eilę įvairesnę.
Ir Tadas mokytojos būdą greit pažino,
Dar pusė valandos – jau juodu pasižino,
Pradėjo net juokauti ir linksmai šnekėjo.
Tada ji duonos tris grumuliukus padėjo
Ir liepė rinktis: o jisai vien to telaukė,
Arčiausią paėmė; į tai kaktoms patraukė
Podkomožaitės; ji tuomet nusišypsojo,
Nes, ką tas grumuliukas reiškė, jau žinojo.
Tačiau kiti svečiai visai kitaip kalbėjo,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Tadas vakarienėje taip lengvai susižavi šalia sėdinčia ponia?
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.