Ponas Tadas338-340 psl. · apie 10 min.
Devintoji knyga. Mūšys68% kūrinio
338 psl.

Iš tų belaisvių? Jeigu teismas? Tai bajorai

Pražūtų, o nauda menka mums, Pons Majorai.

Žinai, Majorai? reik dalyką taip pakeisti:

Teisėjas tur tuojau Majorui atsiteisti,

O mes sakysim teko vizitui sustoti,

Tai bus sveika ožka ir vilkas liksis sotus.

Juk priežodis mūs sako: galima – atsargiai;

Vėl priežodis: maitintis reikia caro sargui;

Dar priežodis mūs: taikinkis, jei susipykęs,

Galai, gerai užmezgus, vandeny bus likę.

Jei raporto nebus, mums nieks nekaišios koją,

Ranka tur imt, dar mūsų priežodis kartoja«.

Majoras piktas ėmė rodyt čia galybę:

»Ar, Rykove, siunti? Juk caro tai tarnyba,

Tarnystė nedraugystė, Rykove, tu kvailas!

Ar tu siunti? Sukilėlius paleist sau dailiai!

Ir karo dar laike! Aa, jūs lenkai ponai,

Išmoksit, kaip sukilt, bajorai nevidonai!

Bus, Dobžinskiai, jums! šlapkite jūs, niekadėjai!

(Ir garsiai juokdamos pro langą pažiūrėjo.)

339 psl.

Juk tai Dobžinskis, kurs dar surdote palikęs,

– Nutraukt jam surdotą! – tai pernai atsitiko:

Su manim ėmė bartis, dargi jis pradėjo.

Man šokant šaukia: Ei, šalin tą piktadėją!

Tada, mat, mūs pulke išplėšė kažkas kasą,

Mane gi tardė, daug turėjau ambarasų,

O jam kas darbo? Šokau aš linksmai mozūrą,

Jis rėkia: piktadėjas! O bajorai: ura!

Mane užgavo – na ir kas? bajorą turim.

Sakiau: Dobžinski! ei, ateis dar pas vežimą

Ožka – o ką, Dobžinski? Kailio bus lupimo!«

Paskui Teisėjui pašnabždėjo jau į ausį:

»Teisėjas, jeigu nori, kad tai būtų sausa, –

Po tūkstantį rubliukų duosi už kiekvieną;

Po tūkstantį, Teisėjau, aišku taip, kaip dieną«.

Teisėjas nor derėtis, bet Majoras ima

Bėgiot po kambarį ir rodo įpykimą,

Aplink tik dūmus leidžia, lyg raketa sprogsta,

Nors moters verkia, prašo, vis jis neatoksta.

»Majorai, jam Teisėjas tarė, jei ir bylą

340 psl.

Iškeltum, kas nauda? Mūšys juk čia nekilo

Žaizdų nebuvo, o kad vištų daug suryta,

Tai, einant statutu, turės atsiskaityti.

Į teismą Grafą stoti aš nereikalausiu,

Tai juk kaimyniniai piktumai, paprasčiausi«.

»Teisėjau, ar žinai, Majoras tarė, knygą

Geltonąją?« – »O kur toji knyga išdygo?«

Teisėjas tarė. – »Tai knyga, tai ne Statutai,

Tenai kas žodis: kilpa, ar Sibire būti,

Majoras rėžė, įstatai tie Lietuvoje

Paskelbti; tribunolai veikti jau nustojo!

Tais kariškais įstatymais, net ir ištyrę,

Mažiausia jus išsiųsim dirbti į Sibirą«.

»Pas gurbernatorių aš apeliuosiu«, tarė

Teisėjas. Plutas tarė: »Apeliuok net carui.

Žinok, kad caras tuos įsakymus palaiko

Ir iš malonės bausmę dvigubą pritaiko.

Teisėjas apeliuok, tada aš pamėginsiu,

Ir Jūsų gal Sveikatai kablį užkabinsiu.

Juk Jankelį, tą šnipą, jau valdžia sekioja,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.