Ponas Tadas339-340 psl. · apie 5 min.
Devintoji knyga. Mūšys68% kūrinio
339 psl.

Juk tai Dobžinskis, kurs dar surdote palikęs,

– Nutraukt jam surdotą! – tai pernai atsitiko:

Su manim ėmė bartis, dargi jis pradėjo.

Man šokant šaukia: Ei, šalin tą piktadėją!

Tada, mat, mūs pulke išplėšė kažkas kasą,

Mane gi tardė, daug turėjau ambarasų,

O jam kas darbo? Šokau aš linksmai mozūrą,

Jis rėkia: piktadėjas! O bajorai: ura!

Mane užgavo – na ir kas? bajorą turim.

Sakiau: Dobžinski! ei, ateis dar pas vežimą

Ožka – o ką, Dobžinski? Kailio bus lupimo!«

Paskui Teisėjui pašnabždėjo jau į ausį:

»Teisėjas, jeigu nori, kad tai būtų sausa, –

Po tūkstantį rubliukų duosi už kiekvieną;

Po tūkstantį, Teisėjau, aišku taip, kaip dieną«.

Teisėjas nor derėtis, bet Majoras ima

Bėgiot po kambarį ir rodo įpykimą,

Aplink tik dūmus leidžia, lyg raketa sprogsta,

Nors moters verkia, prašo, vis jis neatoksta.

»Majorai, jam Teisėjas tarė, jei ir bylą

340 psl.

Iškeltum, kas nauda? Mūšys juk čia nekilo

Žaizdų nebuvo, o kad vištų daug suryta,

Tai, einant statutu, turės atsiskaityti.

Į teismą Grafą stoti aš nereikalausiu,

Tai juk kaimyniniai piktumai, paprasčiausi«.

»Teisėjau, ar žinai, Majoras tarė, knygą

Geltonąją?« – »O kur toji knyga išdygo?«

Teisėjas tarė. – »Tai knyga, tai ne Statutai,

Tenai kas žodis: kilpa, ar Sibire būti,

Majoras rėžė, įstatai tie Lietuvoje

Paskelbti; tribunolai veikti jau nustojo!

Tais kariškais įstatymais, net ir ištyrę,

Mažiausia jus išsiųsim dirbti į Sibirą«.

»Pas gurbernatorių aš apeliuosiu«, tarė

Teisėjas. Plutas tarė: »Apeliuok net carui.

Žinok, kad caras tuos įsakymus palaiko

Ir iš malonės bausmę dvigubą pritaiko.

Teisėjas apeliuok, tada aš pamėginsiu,

Ir Jūsų gal Sveikatai kablį užkabinsiu.

Juk Jankelį, tą šnipą, jau valdžia sekioja,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Soplicų šalininkai elgiasi su surištais Dobžinės bajorais ir ką apie bajorų būdą sako pasakotojas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Į dvarą subėga Teisėjo giminės ir draugai, išgirdę apie užpuolimą, ir iš pradžių Dobžinskiams nepritaria. Bet pamatę juos surištus, jie ima jų gailėti, nes pyktis greitai blėsta. Pasakotojas sako, kad lenkų bajorai aistringi ir greit puola muštis, bet „nėra tačiau kerštingi“. Jie eina pas Mackų patarimo, o šis liepia tylėti ir laukti.

Rašiniui: Istorija

2. Kodėl Teisėjo noras spręsti ginčą pagal Statutą nebegali padėti?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.