Nes Sakalo draugai, staiga įsigalėję,
Be gailesčio pradėjo striukininkus pulti,
Ir, rodėsi, galėjo greitai apsikulti;
Taip barėsi svečiai užustalėj sustoję,
O Rejentas užvis labiausiai skeryčiojo,
Jis savo pažiūras be pertrūkio tik gynė,
Ir, remdams savo mintį, gestais ją dar pynė.
(Kadais advokatavo Rejentas Bolesta,
Oratorium vadino jį, nes mėgo gestą.)
Dabar pašonėj priglaustos alkūnės matos,
Tuoj tiesia štai pirštus, nagus pirmyn atstatęs,
Vaizduodams tuo būdu šunų lenkčiui bėgimą
Ir sako: »Uzia, mūsų šuolių suskubimą,
Asesoriaus ir mano, gali atvaizduoti
Sekundomis kartiniai šūviai atsaikuoti;
Tik uzia! einam, o zuikys jau gerą galą
Laukais nubėgo, šunes paskui (čia per stalą
Rankas jis tiesia, pirštais šuns parodo šuolį).
O šunes strikt, ir iš akių beveik prapuolė!
Čia Sakalas pirmyn, puikus šuo, bet karštuolis
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Asesoriaus ir Rejento ginčas dėl šunų įtraukia Tadą ir kodėl Asesoriaus žodžiai jį sutrikdo?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Rejentas rankomis per stalą vaizduoja, kaip Striukis vijosi zuikį, ir taip garsiai šūkteli „capt!“, kad Tado ir jo kaimynės galvos, iki tol sukištos, staiga išsiskiria. Sutrikęs Tadas skubiai įsiterpia į ginčą ir pagiria Striukį, todėl Asesorius piktai atsisuka į jį. Asesorius pašiepia Tadą: Telimeną jis vadina Tado „teta“ ir siūlo jos paklausti, nes „metai jau savaime duoda prityrimą“. Tadui kaimynė atrodė jauna, todėl žodis „teta“ jam vėliau vis zirzia kaip įkyri musė. Ginčą laikinai nutraukia tik Podkomožio čiaudėjimas.
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.