Ponas Tadas348-350 psl. · apie 10 min.
Devintoji knyga. Mūšys70% kūrinio
348 psl.

Jau Plutas, Rykovas už durų, – jegrus šaukia.

Jau tris arčiausius sau pagalbon susilaukė,

Trys durtuvai jau durų tarpan įsipynė,

O paskui lenda trys kepurės geležinės.

Pakeltą pas duris rykštutę Mackus laikė,

Lyg katinas pasieny žiurkes gaudyt taikės

Ir baisiai kirto; galvas tris nukirst galėjo,

Bet senis skubinos ir gal neįžiūrėjo,

Nes nusirito tik kepurės geležinės,

O rykštė tik ant durtuvų užsikabino.

Maskoliai traukiasi, o Mackus juosius stumia

Į kiemą. –

Ten gi gar didesnis neramumas.

Ten smarkiai dirba jau Soplicų šalininkai

Ir Dobžinskius paleisti, kas tik gal, įninka.

Tai mato jegrai, tad ginklus savus apžiūri,

Seržantas jau Podhaiskį durtuvu nudūrė,

Du sužeidė ir kulką jau trečiam įvarė;

Jau traukias. Tai prie Krikštytojo rąsto darės.

Vos rankos paliuosuotos, jau ir jis kovoja:

349 psl.

Sugniaužęs kumščias jis rąste net atsistojo

Ir smūgiu nusvertu tą Rusą taip pabaidė,

Kad veidas jo įsismeigė į patį gaidį.

Gaidys, nors atsilaužęs, nepaleido šūvio,

Kraujuos, mat, parakas, seržantas gi pargriuvo.

Čia Krapintojas griebia šautuvą už galo,

Jis net ir juo kaip krapyla pakrapint gali,

Aplinkui suka, du eiliniai tuoj pargriūva,

Net ir kapralui šautuvu per galvą kliūva.

Kiti gi ėmė bėgt nuo rąsto nusigandę:

Rąste dar Krapintojas, o jėgas išbandė.

Vėliau jau paliuosuota ir bajorų kojos.

Laisvi bajorai vežimus tuojau apstojo,

Tuoj durtuvus kardus, dalgius aukštyn pakėlė,

Ten rado šautuvų aibes, o Ąsotėlis

Storvamzdžių porą rado, kulkų dar kiek reikia.

Tad sau paėmęs dalį, Grėbliui dar užteikia.

Daugėja jegrų. Maišos tik, jau ima kultis;

Bajorai kryžiavai negali jegrus pulti,

O jegrai – šauti; kaujas atskirai po vieną,

350 psl.

Dantis į dantį kimba, plienas kerta plieną,

Čia kardas durtuvą, ten dalgis grifą laužo,

Petys į petį remias, kumščia kumščią daužo.

Bet Rykovas, paėmęs dalį jegrų, traukias

Prie tvartų; ten sustoja ir kareivius šaukia,

Kad liautųsi jie netvarkingai taip kovoję,

Kur gal pražūt nuo kumščios, ginklo nevartoję.

Jis baisiai pyksta, nes negal tiksliai nutaikyt,

Ir vietoj Lenko į Maskolių gal pataikyt,

Tad šaukia: »Strojsie!« (mūsiškai »rikiuok« sakytų),

Tačiau del riksmo nieks nestengia jo klausyti.

Nors rankoms kautis Mackus senis neįpratęs,

Iš lėto reiteruojas ir rykštutę stato

Į dešinę ir kairę. Čia galu rykštutės

Nuo vamzdžio durklą krapšt, lyg būtų tai žvakutės

Knatelis; čia iš šono smeigia arba braukia.

Ir atsargusis Mackus taip į lauką traukia.

Bet juo, matyt, labiausiai susiįdomavo

Tas sens Jefreiteris, kurs pulką instruktavo;

Gabus jis kautis durtuvais. Tad nusitaikė,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.