Sugniaužęs kumščias jis rąste net atsistojo
Ir smūgiu nusvertu tą Rusą taip pabaidė,
Kad veidas jo įsismeigė į patį gaidį.
Gaidys, nors atsilaužęs, nepaleido šūvio,
Kraujuos, mat, parakas, seržantas gi pargriuvo.
Čia Krapintojas griebia šautuvą už galo,
Jis net ir juo kaip krapyla pakrapint gali,
Aplinkui suka, du eiliniai tuoj pargriūva,
Net ir kapralui šautuvu per galvą kliūva.
Kiti gi ėmė bėgt nuo rąsto nusigandę:
Rąste dar Krapintojas, o jėgas išbandė.
Vėliau jau paliuosuota ir bajorų kojos.
Laisvi bajorai vežimus tuojau apstojo,
Tuoj durtuvus kardus, dalgius aukštyn pakėlė,
Ten rado šautuvų aibes, o Ąsotėlis
Storvamzdžių porą rado, kulkų dar kiek reikia.
Tad sau paėmęs dalį, Grėbliui dar užteikia.
Daugėja jegrų. Maišos tik, jau ima kultis;
Bajorai kryžiavai negali jegrus pulti,
O jegrai – šauti; kaujas atskirai po vieną,
Dantis į dantį kimba, plienas kerta plieną,
Čia kardas durtuvą, ten dalgis grifą laužo,
Petys į petį remias, kumščia kumščią daužo.
Bet Rykovas, paėmęs dalį jegrų, traukias
Prie tvartų; ten sustoja ir kareivius šaukia,
Kad liautųsi jie netvarkingai taip kovoję,
Kur gal pražūt nuo kumščios, ginklo nevartoję.
Jis baisiai pyksta, nes negal tiksliai nutaikyt,
Ir vietoj Lenko į Maskolių gal pataikyt,
Tad šaukia: »Strojsie!« (mūsiškai »rikiuok« sakytų),
Tačiau del riksmo nieks nestengia jo klausyti.
Nors rankoms kautis Mackus senis neįpratęs,
Iš lėto reiteruojas ir rykštutę stato
Į dešinę ir kairę. Čia galu rykštutės
Nuo vamzdžio durklą krapšt, lyg būtų tai žvakutės
Knatelis; čia iš šono smeigia arba braukia.
Ir atsargusis Mackus taip į lauką traukia.
Bet juo, matyt, labiausiai susiįdomavo
Tas sens Jefreiteris, kurs pulką instruktavo;
Gabus jis kautis durtuvais. Tad nusitaikė,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip senasis Mackus nugali patyrusį Jefreiterį mūšyje Soplicovo kieme?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.