Ponas Tadas349-350 psl. · apie 5 min.
Devintoji knyga. Mūšys70% kūrinio
349 psl.

Sugniaužęs kumščias jis rąste net atsistojo

Ir smūgiu nusvertu tą Rusą taip pabaidė,

Kad veidas jo įsismeigė į patį gaidį.

Gaidys, nors atsilaužęs, nepaleido šūvio,

Kraujuos, mat, parakas, seržantas gi pargriuvo.

Čia Krapintojas griebia šautuvą už galo,

Jis net ir juo kaip krapyla pakrapint gali,

Aplinkui suka, du eiliniai tuoj pargriūva,

Net ir kapralui šautuvu per galvą kliūva.

Kiti gi ėmė bėgt nuo rąsto nusigandę:

Rąste dar Krapintojas, o jėgas išbandė.

Vėliau jau paliuosuota ir bajorų kojos.

Laisvi bajorai vežimus tuojau apstojo,

Tuoj durtuvus kardus, dalgius aukštyn pakėlė,

Ten rado šautuvų aibes, o Ąsotėlis

Storvamzdžių porą rado, kulkų dar kiek reikia.

Tad sau paėmęs dalį, Grėbliui dar užteikia.

Daugėja jegrų. Maišos tik, jau ima kultis;

Bajorai kryžiavai negali jegrus pulti,

O jegrai – šauti; kaujas atskirai po vieną,

350 psl.

Dantis į dantį kimba, plienas kerta plieną,

Čia kardas durtuvą, ten dalgis grifą laužo,

Petys į petį remias, kumščia kumščią daužo.

Bet Rykovas, paėmęs dalį jegrų, traukias

Prie tvartų; ten sustoja ir kareivius šaukia,

Kad liautųsi jie netvarkingai taip kovoję,

Kur gal pražūt nuo kumščios, ginklo nevartoję.

Jis baisiai pyksta, nes negal tiksliai nutaikyt,

Ir vietoj Lenko į Maskolių gal pataikyt,

Tad šaukia: »Strojsie!« (mūsiškai »rikiuok« sakytų),

Tačiau del riksmo nieks nestengia jo klausyti.

Nors rankoms kautis Mackus senis neįpratęs,

Iš lėto reiteruojas ir rykštutę stato

Į dešinę ir kairę. Čia galu rykštutės

Nuo vamzdžio durklą krapšt, lyg būtų tai žvakutės

Knatelis; čia iš šono smeigia arba braukia.

Ir atsargusis Mackus taip į lauką traukia.

Bet juo, matyt, labiausiai susiįdomavo

Tas sens Jefreiteris, kurs pulką instruktavo;

Gabus jis kautis durtuvais. Tad nusitaikė,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip senasis Mackus nugali patyrusį Jefreiterį mūšyje Soplicovo kieme?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.