Ponas Tadas351-353 psl. · apie 10 min.
Devintoji knyga. Mūšys70% kūrinio
351 psl.

Susirietė ir šautuvą kaip durklą laikė:

Kairioji vamzdį laikė, dešinioji gaidį,

Šokavo pritūpdamas, vikriai taip, lyg žaidė,

Čia žemėn ginklas linksta, čia aukštyn vėl kyla,

Ir stačiai taiko, lyg žaltys iškištų gylį,

Atgal vėl atitraukia ant kelies uždėjęs:

Ir taip jis Mackų puldams vikriai šokinėja.

Gabumą priešo senis Mackus pastebėjo,

Ir akinius ranka kairiąja užsidėjęs,

Tiesiąja prie krūtinės savo rykštę spaudžia,

Bet seka akimis Jefreiterį, nesnaudžia,

Tiktai nuduoda girtą, lyg netvirtos kojos,

Jefreiterį gi girto pergalė vilioja,

Tad, kad užkirst galėtų savo priešui kelią,

Aukštyn ištiesęs dešiniąją ranką kelia.

Ir šautuvą atstatęs jį nudurti taiko,

Bet paskubom pusiausvyroj nenusilaiko:

Čia Mackus kerta ten, kur durtuvas pridėtas,

Prie vamzdžio, na, ir priešo ginklas pakylėtas

Atgal, tuoj rykštė priešo rankos neaplenkia,

352 psl.

Paskui gi vėl aukštyn – ir priešą jau nutrenkia.

Jefreiteris taip žuvo, rykštės palytėtas,

Kurs buvo kryžiais, medaliais net pažymėtas.

Bajorai tuo metu pas rąstą jau kovojo

Gana sėkmingai. Krapyla vis užsimoja

Ir kerta; ten netrūksta ir vikraus Skustuvo.

Viens piauja Maskolius, kits skuta, kur pakliūva.

Kaip mašina, kur vokiečiai atidangino

Į Lietuvą, kur kuliamąja mes vadinam,

Kartu ir akselinė, nes yra ir peiliai,

Ir spragilai, tad kulia, piauja ji paeiliui;

Skustuvas, Krapintojas dirba taip įniršę,

Kai kerta viens į apačią, tai kits į viršų.

Bet Krapintojas pergale nepasikliauna,

Į dešinįjį sparną bėga, ten kur kaunas

Sens Mackus. Nes Jefreiteriui numirus

Jauns Praporščikas užmušėją tuoj patyrė,

Jį su špontonu puola, o vikrus tai vyras.

(Tas durtuvas ir kirvis – ginklas senovinis,

Vartojamas kovose dar aną gadynę,

353 psl.

Dabar jau pamirštas.) Ir Praporščikas leidžia

Vis smūgius, bet dar rimto priešo nesužeidžia.

Kai ginklą atmuša, tuoj traukias Mackus: žino,

Kad priešo nepavys, todel save tik gina.

Štai Mackų Praporščikas jau lengvai sužeidžia,

Jau, rodos, štai mirtingam smūgiui ginklą leidžia,

Tad Krykštytojas ginklą savo užsimojo

Ir smarkiai sviedė Praporščikui juo į kojas.

Nulaužė blauzdą, Praporščikas tuoj parpuola;

Tuojau minia bajorų į tą sparną puola,

Maskoliai gi iš kairio sparno bėgt pakyla,

Ir jau mūšys prasideda aplink Krapylą.

Begindams Mackų Krikštytojas vos nežuvo,

Nes be krapylos jis visai beginklis buvo;

Jau du tvirti Maskoliai rankomis jį laikė,

Pagriebę už plaukų, ir jau užmušti taikės,

Tik dar į šalį kiek toliau jį taračkino;

Veltui tad Krykštytojas kumščiomis dar ginas,

Jau mano mirsiąs, jau pabūgsta, jau silpnėja,

Bet čia Gervazą kaujantis jis pastebėjo,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.