Dabar jau pamirštas.) Ir Praporščikas leidžia
Vis smūgius, bet dar rimto priešo nesužeidžia.
Kai ginklą atmuša, tuoj traukias Mackus: žino,
Kad priešo nepavys, todel save tik gina.
Štai Mackų Praporščikas jau lengvai sužeidžia,
Jau, rodos, štai mirtingam smūgiui ginklą leidžia,
Tad Krykštytojas ginklą savo užsimojo
Ir smarkiai sviedė Praporščikui juo į kojas.
Nulaužė blauzdą, Praporščikas tuoj parpuola;
Tuojau minia bajorų į tą sparną puola,
Maskoliai gi iš kairio sparno bėgt pakyla,
Ir jau mūšys prasideda aplink Krapylą.
Begindams Mackų Krikštytojas vos nežuvo,
Nes be krapylos jis visai beginklis buvo;
Jau du tvirti Maskoliai rankomis jį laikė,
Pagriebę už plaukų, ir jau užmušti taikės,
Tik dar į šalį kiek toliau jį taračkino;
Veltui tad Krykštytojas kumščiomis dar ginas,
Jau mano mirsiąs, jau pabūgsta, jau silpnėja,
Bet čia Gervazą kaujantis jis pastebėjo,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.