Ponas Tadas354 psl. · apie 5 min.
Devintoji knyga. Mūšys71% kūrinio
354 psl.

Tad ėmė šaukt: »Marija, Jėzau! Na, Peiliukai!«

Pagalbą teikti Raktininkas neužtruko,

Iš balso jis suprato gresiantį pavojų

Ir peiliuku tuoj ant Maskolių užsimojo.

Pataikė per rankas, ir traukias tie surikę;

Vieną ranką net plaukuose kabot paliko

Ir kraują taškė. Taip, kaip ereliukas jaunas,

Kai senį zuikį girioje kur pasigauna,

Tai besigrumdamas įkimba į medelį,

Bet čia zuikys pašokęs perplėšia erelį:

Kabot palikęs paukštį, koją gi nutraukęs,

Ją nešas nugaroj, kur nors toli į lauką.

Jau Krapintojas laisvas dairosi aplinkui,

Rankas ištiesęs: »Ginklą duokit man!« surinka.

Tuo tarpu priešams smūgius kumščioms vien tik taiko

Ir vis tiktai šalia Gervazo šono laikos,

Čionai pamato einant Greblį, savo vaiką,

Tas turi šautuvą, o pàskui jo kairiojoj

Per sieksnį velkas nuolauža stora ilgoji,

Viens galas jos gumbuotas, titnagų pridėtas.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.