(Tik Krikštytojas ją testengia pakylėti.)
Kai Krikštytojas tik krapylą pastebėjo,
Pagriebęs pabučiavo ją ir, pakylėjęs
Viršum galvos, ja priešus mušti tuoj pradėjo.
Kiek daug ten priešų buvo krapyla nudėta,
Veltui įrodinėti – mūzai netikėtų,
Kaip netikėta Vilniuj moteriai senutei,
Kuriai prie Aušros Vartų tuomet teko būti,
Kai jau Dejovas, generolas, veik įšoko
Į miestą su visu pulku plėšrių kazokų,
Ir kai miestiečiui Čarnobackiui ten pavykę
Užmušt Dejovą, ir kazokų tuoj nelikę.
Gana, kad tapo taip, kaip Rykovas kalbėjo:
Sumišę jegrai kautis jau nesugebėjo.
Virš dvidešimties žemėj kruvinų drybsojo,
Virš trisdešimt aplinkui sužeistų vaitojo,
Kiti sode pranyko, krūmuos, paupyje,
Keli gi slėpės moterų net kambaryje.
Jau pergalėję džiaugias, šūkauja bajorai,
Tie rita bertainius, kiti net grobti nori;
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip mūšyje Soplicove dalyvauja Kirminas?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.