(Tik Krikštytojas ją testengia pakylėti.)
Kai Krikštytojas tik krapylą pastebėjo,
Pagriebęs pabučiavo ją ir, pakylėjęs
Viršum galvos, ja priešus mušti tuoj pradėjo.
Kiek daug ten priešų buvo krapyla nudėta,
Veltui įrodinėti – mūzai netikėtų,
Kaip netikėta Vilniuj moteriai senutei,
Kuriai prie Aušros Vartų tuomet teko būti,
Kai jau Dejovas, generolas, veik įšoko
Į miestą su visu pulku plėšrių kazokų,
Ir kai miestiečiui Čarnobackiui ten pavykę
Užmušt Dejovą, ir kazokų tuoj nelikę.
Gana, kad tapo taip, kaip Rykovas kalbėjo:
Sumišę jegrai kautis jau nesugebėjo.
Virš dvidešimties žemėj kruvinų drybsojo,
Virš trisdešimt aplinkui sužeistų vaitojo,
Kiti sode pranyko, krūmuos, paupyje,
Keli gi slėpės moterų net kambaryje.
Jau pergalėję džiaugias, šūkauja bajorai,
Tie rita bertainius, kiti net grobti nori;
Viens Kirminas tik triumfuoti neketina.
Jisai nesikovė, nes tai kanonai gina
Dvasiškiui, bet, kaip žmogus svieto daug regėjęs,
Jis tvarkė mūšį, patarimų davinėjo
Kovojantiems, vietas žvilgsniu net rodinėjo;
Tad ir dabar jis pataria, ką veikti turi:
Tai pulti Rykovą ir sunaikint jo būrį;
Per pasiuntinį Rykovas tuoj sužinojo,
Kad jei padės tuoj ginklą, tai išvengs pavojaus;
Bet jeigu, priešingai, norės toliau kovoti,
Tai Kirminas palieps apsupti, iškapoti.
Bet Rykovas nepaiso jokių ten pardonų;
Aplink save sutelkęs pusę bataliono,
Suriko: »Ginklą!« Šautuvus būrys mokytas
Tuoj griebia, o visi senai jau užtaisyti;
Suriko: »Taikyk!« Vamzdžiai lygioj jau eilėje;
Suriko: »Šauk eile!«, ir šūviai nuriedėjo.
Viens šauja, kitas taiso, šautuvą kits ima,
Gaidžiai tik spraksi, girdis kulkų tik švilpimas.
Eilė atrodo kažkokiu vikšriu ilguoju,
Ir, rodos, jo rintai be pertrūkio ringuoja.
Tiesa, įgėrę jegrai vos tik nusilaiko,
Retai težeidžia ir retai į ką pataiko,
Kai ką tik užmuša; du sužeisti Motiejai
Ir tįso jau negyvas vienas Baltramiejus.
Kai kam bajorų tenka tik retai iššauti,
Kardais norėtųsi jau pergalę išgauti,
Bet senesni sulaiko; vėl daugėja kulkų
Ir veik kovojančio kieme neliko pulko,
Jau kulkos dvaro langus pradeda naikinti.
Ik šiol tai ponui Tadui teko moters ginti,
Bet eit į kiemą čia įsakė jam Teisėjas,
Nes padėtis bajorų smarkiai pablogėjo;
Iš Pono Podkomožio ginklą jau išgavo,
Ir tuoj kieman patekęs mūšiui vadovavo,
Pakėlęs ginklą puola, jį bajorai seka,
Bet čia bajorams daug nuo jegrų kulkų teko:
Vilbikas, Isajevičius, Skustuvas tįso.
Čia Kirminas staiga sulaiko būrį visą
Motiejus irgi tvarko, ir bajorai broliai
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip mūšyje Soplicove dalyvauja Kirminas?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.