Viens Kirminas tik triumfuoti neketina.
Jisai nesikovė, nes tai kanonai gina
Dvasiškiui, bet, kaip žmogus svieto daug regėjęs,
Jis tvarkė mūšį, patarimų davinėjo
Kovojantiems, vietas žvilgsniu net rodinėjo;
Tad ir dabar jis pataria, ką veikti turi:
Tai pulti Rykovą ir sunaikint jo būrį;
Per pasiuntinį Rykovas tuoj sužinojo,
Kad jei padės tuoj ginklą, tai išvengs pavojaus;
Bet jeigu, priešingai, norės toliau kovoti,
Tai Kirminas palieps apsupti, iškapoti.
Bet Rykovas nepaiso jokių ten pardonų;
Aplink save sutelkęs pusę bataliono,
Suriko: »Ginklą!« Šautuvus būrys mokytas
Tuoj griebia, o visi senai jau užtaisyti;
Suriko: »Taikyk!« Vamzdžiai lygioj jau eilėje;
Suriko: »Šauk eile!«, ir šūviai nuriedėjo.
Viens šauja, kitas taiso, šautuvą kits ima,
Gaidžiai tik spraksi, girdis kulkų tik švilpimas.
Eilė atrodo kažkokiu vikšriu ilguoju,
Ir, rodos, jo rintai be pertrūkio ringuoja.
Tiesa, įgėrę jegrai vos tik nusilaiko,
Retai težeidžia ir retai į ką pataiko,
Kai ką tik užmuša; du sužeisti Motiejai
Ir tįso jau negyvas vienas Baltramiejus.
Kai kam bajorų tenka tik retai iššauti,
Kardais norėtųsi jau pergalę išgauti,
Bet senesni sulaiko; vėl daugėja kulkų
Ir veik kovojančio kieme neliko pulko,
Jau kulkos dvaro langus pradeda naikinti.
Ik šiol tai ponui Tadui teko moters ginti,
Bet eit į kiemą čia įsakė jam Teisėjas,
Nes padėtis bajorų smarkiai pablogėjo;
Iš Pono Podkomožio ginklą jau išgavo,
Ir tuoj kieman patekęs mūšiui vadovavo,
Pakėlęs ginklą puola, jį bajorai seka,
Bet čia bajorams daug nuo jegrų kulkų teko:
Vilbikas, Isajevičius, Skustuvas tįso.
Čia Kirminas staiga sulaiko būrį visą
Motiejus irgi tvarko, ir bajorai broliai
Sustoja, traukias; mato visa tai Maskoliai:
Jau rengias Rykovas puolimą padaryti,
Sugrūsti bajorus ir dvarą užvaldyti.
»Atakon pult! suriko, eisime ant štikų!
Pirmyn!« Ir štai eilė visa jau pulti tyko,
Palenkia durtuvus, atkišę juos jau puola.
Nors dar bajorai šauja, bet taip smarkų šuolį
Nestengia sulaikyti, jau toli ir sodas;
Jau kapitonas į duris jiems dvaro rodo
Ir šaukia: »Pasiduok! nes dvaras degs, Teisėjau!«
Teisėjas šaukia: »Kurk! gal keptis panorėjai!«
Oi Soplicovo dvare! jei ik šiol ne vienas
Po liepomis dar mato tavo baltas sienas,
Jei dar dažnai bajorai broliai iš aplinkui
Vis vaišinasi pas Teisėją susirinkę,
Tur būt, dažniausiai geria ten už Ąsotėlį,
Nes Soplicovas būtų dūmais pasikėlęs,
Jei ne jisai! Ik tol nedaug jis kuo žymėjos,
Nors jis iš rąsto už kitus pirmiau išėjo,
Nors greit surado atvežtąjį ąsotėlį,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.