Ponas Tadas36 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis7% kūrinio
36 psl.

Ir jo per pirštą darėsi greitesnis šuolis.

Jis Striukį aplenkė, bet zuikio nepagavo,

Nes tas į lauką bėgdams tik šunis prigavo;

Gudrus zuikys! pamatęs tik, kad šunes telkias,

Tuoj švyst kairėn! ir jau į mišką smelkias;

O šunes pàskui jį, tai jis atgal patraukė,

Bet čia kaip syk jau mano Striukis zuikio laukė,

Ir »capt!« čia Rejentas taip ties Tadu suriko,

Kad jo kaimynei rodės šūvis čia ištiko.

Tas riksmas kalbą meilią jų staiga nutraukė

Ir galvos sukištos į šonus pasitraukė,

Kaip dvi viršūnės medžių audros palytėtos

Staiga išsiskiria; net po stalu sudėtos

Jų rankos meiliai sukabintos pasileido

Ir raudonumas apdengė jų jaunus veidus.

Čia Tadas greit atsakymą jau sugalvojo:

»Tiesa, Pons Rejente, sakau, tiesa tikroji,

Kad Striukis šuo puikus, jei dar, be to, jis greitas«...

»Kaip, greitas? sako Rejentas, kad jau prieitų,

Jog mano šuo nebūtų greitas?« Tadas ima

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Asesoriaus ir Rejento ginčas dėl šunų įtraukia Tadą ir kodėl Asesoriaus žodžiai jį sutrikdo?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Rejentas rankomis per stalą vaizduoja, kaip Striukis vijosi zuikį, ir taip garsiai šūkteli „capt!“, kad Tado ir jo kaimynės galvos, iki tol sukištos, staiga išsiskiria. Sutrikęs Tadas skubiai įsiterpia į ginčą ir pagiria Striukį, todėl Asesorius piktai atsisuka į jį. Asesorius pašiepia Tadą: Telimeną jis vadina Tado „teta“ ir siūlo jos paklausti, nes „metai jau savaime duoda prityrimą“. Tadui kaimynė atrodė jauna, todėl žodis „teta“ jam vėliau vis zirzia kaip įkyri musė. Ginčą laikinai nutraukia tik Podkomožio čiaudėjimas.

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.