Ponas Tadas362 psl. · apie 5 min.
Devintoji knyga. Mūšys72% kūrinio
362 psl.

»Pons Lenke, gėdykis kovoj už medžio bėgti,

Nebūk bailys, išeik į platų mūšio taką

Kareiviškai ir drąsiai«. Tadas jam atsako:

»Majorai! jei esi tu karžygys drąsusis,

Tai ar ilgai dar užpakaly jegrų būsi?

Tavęs aš nebijau, tiktai paliki tvorą,

Gavai per veidą, kautis su tavim tad noriu!

Juk mudu susipykom, kam tad kraują lieti,

Tai ginčą mūs tesprendžia kardas, pištalietas,

Ką nori rinkis – nuo patrankų ik spilkučių,

Jei ne, tai jūs neliks, kaip duobėje vilkučių«.

Tai taręs šovė, šūvis dar nenuskambėjo,

Jau paliai Rykovą paručniką nudėjo.

»Majorai, tarė Rykovas, na eiki kautis,

Juk reikia satisfakciją iš jo tau gauti.

Jei tą bajorą kitas kas dabar nušautų,

Tai įžeistos garbės Majoras neatgautum.

Tad reik drąsos bajoro skyrium pažiūrėti

Ir jei ne šautuvu, tai bent kardu nudėti.

Jei šauju, tai į gaują, o duriu – ką noriu,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kuo skiriasi majoras Plutas ir kapitonas Rykovas, kai Tadas iššaukia Plutą kautis? Kaip po to kaunasi bajorai?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Plutas Tadą vadina bailiu, bet pats slepiasi už kareivių, o iššauktas atsisako kautis, teisindamasis, kad negali palikti bataliono. Rykovas ragina jį eiti kautis, o šiam atsisakius pats sutinka kautis su Tadu. Tada Grafas perima kovą ir iššaukia Rykovą, ir jiedu kaunasi pagal garbės paprotį: prieš kovą mandagiai pasisveikina. Tuo metu Plutas pažada Gontai keturis rublius, kad šis pašautų Tadą. Išdavikiškas šūvis tik prakiurdo Tado skrybėlę, bet vėl įžiebia mūšį, ir Dobžinskiai su lietuviais, „nežiūrint savų senų susikirtimų“, kaunasi kaip broliai.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.