Ponas Tadas365 psl. · apie 5 min.
Devintoji knyga. Mūšys73% kūrinio
365 psl.

Iššovė, bet arti... tik skrybėlę pradūrė.

Pašoko Tadas, Krikštytojas užpuolimą

Ant Rykovo jau daro, šaukdams: »Apgavimas!«

Bet kliudo Tadas, Rykovas todel suspėjo

Čia reiteruotis, ir jau jegrų vėl eilėje.

Vėl Dobžinskiai su Lietuva jau pulti ima

Ir, nežiūrint savų senų susikirtimų,

Kaip broliai kaujasi, dar skatina viens kitą.

Pamatę Dobžinskiai Podhaiskį, kiek apspitę

Aplink jį jegrų, kai ranka tiesiąja,

Dalgiu dar ginas, rėkia jam: »Valio Podhajai!

Pirmyn, Lietuviai broliai, Lietuva garsioji!«

O Skolubai, pamatę, kaip rimtai kovoja

Skustuvas, nors jau sužeistas, bet rankoj turi

Dar kardą: »Tegyvuoja Mackai, tie Mozūrai!«

Kartu sušukę ima Maskolius badyti,

Veltui dar Kirminas ir Mackus nor tvarkyti.

Kai smarkiai taip bajorai Maskolius apninka,

Palikęs mūšį Voiskis eina daržo linkui.

Protazas atsargus taip pat su juo nuėjo,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kuo skiriasi majoras Plutas ir kapitonas Rykovas, kai Tadas iššaukia Plutą kautis? Kaip po to kaunasi bajorai?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Plutas Tadą vadina bailiu, bet pats slepiasi už kareivių, o iššauktas atsisako kautis, teisindamasis, kad negali palikti bataliono. Rykovas ragina jį eiti kautis, o šiam atsisakius pats sutinka kautis su Tadu. Tada Grafas perima kovą ir iššaukia Rykovą, ir jiedu kaunasi pagal garbės paprotį: prieš kovą mandagiai pasisveikina. Tuo metu Plutas pažada Gontai keturis rublius, kad šis pašautų Tadą. Išdavikiškas šūvis tik prakiurdo Tado skrybėlę, bet vėl įžiebia mūšį, ir Dobžinskiai su lietuviais, „nežiūrint savų senų susikirtimų“, kaunasi kaip broliai.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.