Ponas Tadas366 psl. · apie 5 min.
Devintoji knyga. Mūšys73% kūrinio
366 psl.

Ir eidami jie tyliai kažką ten šnekėjo.

Darže, ten, kur parkanas su tvora sutampa,

Kur Rykovas padarė savąjį trikampį,

Stovėjo sūrinė senoviškai statyta,

Ji laikėsi ant balkių kryžiavai klaipytų.

Ten sūrių daug kapų atkaitoje kioksojo,

Aplinkui gi žolių pėdeliai dar kabojo:

Mėrūnai ten, medetkos, kiečiai, pinavijos,

Iš jų Voiskaitė taisė savąją vaistiją.

Viršuj ta sūrinė kelių tur sieksnių plotį,

O tenka jai ant vieno stulpo tik kaboti,

Kaip garnio lizdui. Stulpas ąžuolinis buvo,

Bet jau pasviręs, nes ik pusei jau papuvo

Ir rengės griūti. Kalbinta dažnai Teisėją,

Kad naują sūrinę statyti jau reikėjo;

Tačiau, anot Teisėjo, velik pataisyti,

Negu naujoviškumų jo dvare daryti.

Bet taisymui vis laukta dar geresnio laiko,

Tuo tarpu seną stulpą atramai du laikė.

Žiūrėjo taip toji trobelė suramstyta

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kas nulemia mūšį su rusų kareiviais Soplicovo kieme ir kodėl tai juokinga?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Mūšį nulemia sena sūrinė. Teisėjas nenorėjo statyti naujos, nes vengė „naujoviškumų“, todėl ji laikėsi ant supuvusio stulpo. Voiskis su Protazu ir kitais nuverčia jį ant Rykovo kareivių, ir rusus sutraiško sūriai, „Balti ir kruvini“. Herojiška kova baigiasi buitiška, net komiška scena, kaip ir visa poemoje aprašyta bajorų kova.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.