O jis nepaiso, suka tik aplink peiliuką.
Tai mato Kunigas ir Raktininką gina,
Pats griūva ir Gervazui kojas užkabina;
Kaip tik parpuolė, kulkos jau virš jų lakioja.
Vos prašvilpė, o jau Gervazas atsistojo,
Į dūmus puola, galvas jegram dviem nupiauja,
Jau bėga, Raktininkas vejas juos, kaip gaują;
Kiemu jie bėga, juos Gervazas nor pavyti;
Į kluoną lenda, nes ten durys pradarytos,
Gervazas pàskui veik sprandais jų įvažiavo,
Bet ir tamsoj tiksliai jis peiliuku mosavo,
Ir pro duris tik balsas mirštančių girdėjos,
Ir jau tyla; Gervazas vienas čia išėjo
Su kruvinu kardu.
Ir jegrai taip prarado
Tą mūšio lauką, juos bajorai vejas, bado.
Tik Rykovas, palikęs vienas dar ginkluotas,
Garbingai kaujas, neketindams pasiduoti.
Čia Podkomožis jam pasakė aukštu tonu:
»Nežus garbė tau, Kapitone, del pardono!
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.