Tad girti Striukio šuns medžioklėj įgudimą
Ir sako, kad jį matęs eidamas iš girios,
Bet, gaila, gabumų visų jo neištyręs.
Asesorius, išgirdęs, metė greit stikliuką
Ir tuoj į Tadą jau piktas akis atsuko.
Asesorius už Rejentą lėčiau kalbėjo,
Silpnesnio rodės kūno ir lėčiau judėjo,
Tačiau baisus jis buvęs ir seime ir baliuj,
Ir buvo kalbama, kad žodžiais gilti gali.
Jis taip mokėdavęs piktai juokus sudėti,
Kad net kalendoriuj galėtum juos įdėti;
Kadais turtingas buvo, tik, kaip žmonės šneka,
Jis tėvo palikimo jau senai neteko:
Praleido jį plačiajam figuruodams sviete;
Dabar tarnaut pradėjo del reikšmės paviete.
Labai medžioklę mėgo: tai del malonumo,
Tai jau del to, kad jam miškuos ragų skambumai
Primindavo anuos laikus garsius triukšmingus,
Kai jis turėjo dar šaulius, šunis skaitlingus;
Dabar iš viso jau tik du šunis turėjo,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Asesoriaus ir Rejento ginčas dėl šunų įtraukia Tadą ir kodėl Asesoriaus žodžiai jį sutrikdo?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Rejentas rankomis per stalą vaizduoja, kaip Striukis vijosi zuikį, ir taip garsiai šūkteli „capt!“, kad Tado ir jo kaimynės galvos, iki tol sukištos, staiga išsiskiria. Sutrikęs Tadas skubiai įsiterpia į ginčą ir pagiria Striukį, todėl Asesorius piktai atsisuka į jį. Asesorius pašiepia Tadą: Telimeną jis vadina Tado „teta“ ir siūlo jos paklausti, nes „metai jau savaime duoda prityrimą“. Tadui kaimynė atrodė jauna, todėl žodis „teta“ jam vėliau vis zirzia kaip įkyri musė. Ginčą laikinai nutraukia tik Podkomožio čiaudėjimas.
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.