Ponas Tadas372 psl. · apie 5 min.
Dešimtoji knyga. Emigracija. Jackus74% kūrinio
372 psl.

Lyg į mirties ar gedulos pateko globą

Ir stovi, kaip vaizdai jau kintančios Niobos.

Viena tik drebulė vis dreba paslaptingai.

Namo galvijai, paprastai, tai eina tingiai,

Bet šiandien, rodos, ėsti jau žolė apkarto,

Ir, piemenis palikę, skuba tik prie vartų.

Kakta ir kojom piktas bulius žemę rausia,

Baugina kaiminę riaumodamas baisiausiai;

Akis dangun pakėlus karvė orą pusto

Šnervėm ir lyg liūdėdama ko atsidūsta;

Kuilys tik vienas, lyg dar būtų nepriėdęs,

Paliai rikes sustojęs taršo, velka pėdus.

Net paukščiai miškuose, stoguos giliai pranyko,

Tik varnos paliai kūdras vienos pasiliko,

Rimtais jos žingsniais paliai kūdras vaikštinėja,

Akim į juodus debesis vis žiūrinėja,

Iškišusios liežuvį galvas dar įtraukia,

Sparnus kėtoja ir maudyklės, rodos, laukia;

Bet net ir jos, kai audrą būsiant tik pamatė,

Ir jos, kaip debesys, į girią lėkt suskato.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl, pasak pasakotojo, audra po mūšio tą dieną buvo „reikalinga baisiai“?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.