Ponas Tadas373 psl. · apie 5 min.
Dešimtoji knyga. Emigracija. Jackus74% kūrinio
373 psl.

Ilgiausiai pasilikus net toji lakioji

Kregždė, toji, kur greitai kaip strėla skrajoja,

Ir ta kulka nupuola.

Tik tada paliovė

Bajorai mūšį su Maskva, ir jo vietovę

Palikę, ėmė rinktis namuose, pašiūrėj,

O mūšio vietoj gyvuliai pradėti turi

Gal naują mūšį.

Žemę gi tik vakaruose

Liūdni jau saulės spinduliai gelsvai dar juosė;

Jau debesys šešėlius kaip tinklus išmėtė

Ir gaudo šviesą, rodosi, pagaut norėtų

Į vakarus ilsėtis skubančią saulutę.

Keli dar dulkių sūkuriai greit, kaip pasiutę,

Viens kitą vejasi, jau ima ir krapnoti,

Lašais stambiais, sunkiais, lyg būtų išsijoti

Staiga, skvernus pakėlę, susibūrė vėjai,

Tik grumias, sukasi ir švilpia pamiškėje;

Vos kūdras palietė, vanduo iš dugno kyla,

Per lauką skrenda, žolės, karklai tuoj prabyla.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl, pasak pasakotojo, audra po mūšio tą dieną buvo „reikalinga baisiai“?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.