Ponas Tadas374 psl. · apie 5 min.
Dešimtoji knyga. Emigracija. Jackus75% kūrinio
374 psl.

Jau ritas karklų šakos, pradalgės per lauką,

Lyg vėjas būtų rovęs motei gamtai plaukus...

Net pėdus rito. Vėjai sukas net arimuos,

Duobes ten suka, kelią jie jau ruošti ima

Trečiajam vėjui, o tasai, kaip stulpas žemių,

Pakilęs lekia ir keliu smiltis dar semia,

Tuoj piramida judanti virš žemės kyla

Ir į akis žvaigždėms smiltis rieškučioms pila,

Aukštyn platėja stulpas, lyg triūba lakioja

Ir tuoj paskelbia audrą ta triūba plačioji.

Tuoj visą tą chaosą vandenų ir dulkių,

Šiaudų, šakučių, lapų, visą tąjį pulką,

Pagriebę vėjai, girių gilumoj lakioja

Ir staugia, kaip lokiai.

O jau lietus vanoja

Stambiais lašais. Perkūnai ima jau bildėti,

Lašai sutampa; tik stygas aplink regėti,

Dangaus ir žemės skirtumai staiga išdyla,

Jau kaip iš kibirų vanduo į žemę pilas.

Dangus ir žemė, rodos, jau visai pranyko,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl, pasak pasakotojo, audra po mūšio tą dieną buvo „reikalinga baisiai“?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.